Šiltasis sezonas vilioja kiekvieną minutę praleisti ne kambaryje. (Raimondo Urbakavičiaus nuotr.)

Sezono atidarymas

Sezono atidarymas

Trumpas šiltasis sezonas vilioja kiekvieną laisvą minutę praleisti ne kambaryje. Tačiau tam nebūtina aukoti nei komforto, nei estetikos. Viktorija Vitkauskaitė, apsilankiusi Linos Kalinauskaitės-Forsman namuose, domisi, kaip sumaniai įrengta terasa tampa visaverte būsto dalimi tiek funkcijos, tiek stiliaus atžvilgiu.

„Mes vis dar esame naujakuriai, viskas čia procese“, – atvėrusi erdvaus buto duris mosteli šeimininkė. Todėl kol kas fotografo objektyvui leidžiama įamžinti tik virtuvės zoną ir terasą. Tas „tik“ šiuo atveju – visai nepagrįstas: profesionalios interjero dizainerės, vadovaujančios pačios įkurtai interjero dizaino bendrovei „Retroforma“, namuose net tokia buitinė vieta kaip virtuvė – pakankama erdvė paganyti akis ir pabandyti suvokti šio būsto kūrėjų filosofiją.

Butas dešiniajame Neries krante – nebe pirmas, kurį įsirengė ir išpuoselėjo keturių asmenų šeima. Ankstesni namai tapo per ankšti, be to, gyvenime norėjosi pokyčių. Todėl šeima pardavė būstą ir išsikraustė į Maltą, kur praleido ketverius metus. „Išsikraustydamas nepagalvoji apie daug dalykų. Atrodo, kad bus kaip pasakoje, bet ta pasaka neįvyksta. Visur reikia vežti vaikus į mokyklą, ruošti pamokas, dirbti ir uždirbti“, – pasakoja pašnekovė. Lietuvoje liko ir jos įkurtas verslas, todėl L. Kalinauskaitė-Forsman darbo reikalais kas tris savaites skrisdavo į tėvynę. „Pamatai, kad ta sistema neveikia. Reikėjo imtis labai stipraus pokyčio ir vėl visus grąžinti namo. Nebuvo lengva, bet dabar jau viskas rimsta“, – teigia dizainerė.

Iš Maltos į Vilnių persikėlusi šeima pradėjo ieškoti naujų namų, jiems numatė konkrečius kriterijus. Norėjo gyventi mieste, o ne už jo, nes taip dukros gali savarankiškai keliauti viešuoju transportu, ir tėvams netenka „įsidarbinti“ vairuotojais. Norėjosi ir balkono, daug erdvės. L. Kalinauskaitės-Forsman sutuoktinis pageidavo, kad jam nereikėtų valyti sniego nuo automobilio. Todėl ieškota būsto, iš kurio liftu būtų galima nusileisti tiesiai į garažą. Aptiktas daugiabutis netoli Konstitucijos prospekto tuo metu tebebuvo statomas, o jo gyvenamoji aplinka didelio susižavėjimo nekėlė. Vis dėlto aplinkui sklindantys statybų aikštelės garsai ir iškilę kranai signalizuoja, kad jau artimoje ateityje teritorija atrodys visiškai kitaip.

„Į šį namą įsikėlėme vieni pirmųjų – per Kalėdas. Visi stebėjosi, kaip mums taip greitai pavyko. Kadangi turiu daug patirties ir esu remontų profesionalė, tereikėjo viską gerai susiplanuoti, ir per pustrečio mėnesio iš cemento dėžės gavosi namai“, – sako L. Kalinauskaitė-Forsman.

Patogumas be kompromisų

Tokių namų, kokių šeima ieškojo, Vilniuje tiesiog nebuvo: teko dairytis naujai statomo namo, kad būtų galima kelis butus sujungti į vieną. Būste, kuriame įsikūrė dizainerės šeima, pagal planą turėjo būti įrengti netgi trys butai. Teko griauti sienas, perplanuoti patalpas, antrame aukšte sumontuoti stoglangius. Naujus namus ji žingsnis po žingsnio lipdė taip, kad visiems juose būtų vietos, kad, šeimininkės žodžiais, pagaliau būtų normali virtuvė, skalbykla, didelis vonios kambarys, atskira vonia vaikams ir drabužinė. „Tiesiog supratau, kad negali būti jokių kompromisų. Čia gyventi turi būti patogu“, – atskleidžia moteris.

Būtent virtuvė yra ta erdvė, į kurią pirmiausia įžengia ir šeimininkai, ir svečiai. Kelios orkaitės, didžiulė sala patalpos centre, solidus daugybę rakandų slepiantis baldų komplektas signalizuoja, kad maisto gaminimas šeimai – ne kančia, o malonumas, kuriam skiriama daug dėmesio. Palyginti monochromišką virtuvės sienų ir baldų spalvų derinį papildo margi tapetų fragmentai ir detalės: nuo ryškiai salotinio žaismingo stalinio šviestuvo iki virtuvę svaiginančiu kvapu užliejusių bijūnų. Žaismingos indų, šviestuvų, tekstilės gaminių spalvos – lyg prieskonis, paryškinantis „skaniausius“ šio interjero elementus. „Jei manote, kad spalvų nebijau, tai iš tiesų labai bijau, bet su spalvų baime dirbu. Visos pagrindinės spalvos yra balta, pilka ir juoda. Spalvinu detalėmis ir tapetų raštų intarpais“, – sako „Retroformos“ įkūrėja. Daugiau spalvų virtuvėje ir gyvenamojoje zonoje, o miegamuosiuose vyrauja balta ir pilka.

Būste, kuriame įsikūrė dizainerės šeima, pagal planą turėjo būti įrengti netgi trys butai.

Bendroje pirmo aukšto patalpoje virtuvės ir poilsio erdves skiria valgomojo stalas ir kėdės. Šie su šeima keliauja toli gražu ne vienus metus. Net į Maltą, kur nuomojosi būstus, ji po poros gyvenimo metų iš Lietuvos atsisiuntė pilną konteinerį savo daiktų – tada vaikai pasijuto kaip namie. „Kai nusiperki gerą baldą, jis su tavimi gyvena visą gyvenimą. Šviestuvas, stalas, valgomojo kėdės su mumis keliauja visur. Sofoms jau 10 metų. Pakeičiau jų audinius, ir vėl kaip naujos. Geri daiktai tarnauja ilgai. Dar yra objektai, kuriuos renkame, pavyzdžiui, mano vyrui labai patinka šeštojo dešimtmečio baldai“, – kaip kuria namus, pasakoja moteris.

Pirmiausia reikia susitvarkyti

Šiltuoju metų laiku šeima pietų ir vakarienės mieliausiai sėdasi terasoje, į kurią patenkama tiesiai iš virtuvės. Stilinguose vazonuose žydi ne tik dekoratyviniai augalai: dvelkia bazilikai, mėtos, čiobreliai, pirmąjį derlių nokina paprikos ir pomidorai. Tarp šių kvapų ir spalvų pakako vietos ne tik stalui su kėdėmis, bet ir šezlongui.

„Jei terasa atrodys kaip sandėlis, jei jos neįrengsi, ten tavęs ir nebus. Todėl pirmiausia reikia tiesiog susitvarkyti. Man labai svarbu stalas“, – akcentuoja L. Kalinauskaitė-Forsman. Tuo suabejoti neleidžia ir kruopščiai stalui dengti terasoje parinkta tekstilė. Staltiesė, lininės servetėlės, indai, servetėlių žiedai atkeliavo iš salono „Retroforma“. Kaip nuolat tarp tiek dailių daiktų besisukanti moteris atsispiria pagundai viską tempti į namus? „Manau, kad apsipirkimo maniją nuraminu pirkdama daiktus savo salonams ir kitiems žmonėms. Vėliau šiek tiek tų pirkinių ateina ir į mano namus. Pavyzdžiui, labai patikiu kokiu nors gaminiu, o žmonėms jis pasirodo per brangus ar per ryškus. Tokių objektų, kurių nenupirko, mano namuose yra“, – teigia dizainerė.

Įsigydama gaminius salonui ji sako visuomet savęs klausianti, ar pati neštųsi tą daiktą namo. Jeigu taip – tada žino, kad išsirinko teisingai. „Vadovaujuosi paprasta taisykle: jei gražu man, bus gražu ir mano draugams. Grožį derinu su praktiškumu ir kaina. Aišku, kartais prašaunu. Bet tai natūralu – žmonės juk kuriasi savo komforto zoną, kurioje jaučiasi patogiai. Negali priversti dėliotis aplink save nepriimtinų daiktų. Rinkdamasis daiktus kiekvienas drąsus tiek, kiek išmano apie dizainą, kiek domisi menu ar estetika“, – svarsto pašnekovė.

Nebe pirmą kartą savo namus kūrusi L. Kalinauskaitė-Forsman sako, kad šiame būste daugiau klasikos. Tačiau ir šiame, ir ankstesniuose šeimos namuose pagrindinė dizaino dvasia išlieka ta pati. „Mėgstu miesto modernumą derinti su retro objektais ir kuo nors raštuotu. Visada bus geometrinių formų grafikos, juodos spalvos“, – prisipažįsta dizainerė ir kviečia valgyti dar šilto rabarbarų pyrago. Saulės įkaitintoje, prieskoninių žolelių aromatais kvepiančioje terasoje esame pirmieji L. Kalinauskaitės-Forsman svečiai.

Galerija

 

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų