Pasiūbuokim lindihopą

Pasiūbuokim lindihopą

Jei optimizmą išreikštume šokio žingsneliu, tai neabejotinai būtų kas nors iš lindihopo judesių. Strikinėjimai, sukiniai ir pakėlimai šokių aikštelėje atrodo it linksmybių ir draugystės manifestas. Ieva Rekštytė-Matuliauskė nutarė pasidomėti, kodėl svingas daro tokį įspūdį.

Į „Hoppers“ šokių studiją su fotografe įvirstame, kai pamoka jau kuris laikas prasidėjusi. Pirminis įspūdis kiek primena nebylųjį amerikietišką kiną: svingo judesiai šokių aikštelėje kol kas šlifuojami be muzikos. Eglė Regelskis, viena šios studijos vadovių, stovi viduryje ir ramiai stebėdama poras ritmingai trepsi koja. Jos sukasi ratu ir vis pasikeičia partneriais. Šiandien trūksta vyruko, tad vienai merginai kaskart tenka prisėsti ant „atsarginių suolelio“. Pasinaudodama proga klesteliu šalia ir trumpą šokėjų poilsio akimirką išnaudoju kamantinėjimams. Lankote studiją ketverius metus? Kaip puiku, čia sutikote savo antrąją pusę. A, dirbate farmacijos bendrovėje. Molekulinės biologijos studentė?

Anot E. Regelskis, lindihopas iš pradžių kebliausias dominuojančioms moterims, kurioms neįprasta paklusti vyro iniciatyvai. (Dovilės Zubytės nuotr.)

Įvairūs motyvai

Jau anksčiau teko girdėti, kad dėl tik nuspėjamų priežasčių lindihopas Lietuvoje daugiausia vilioja tiksliųjų mokslų atstovus, o dar konkrečiau – IT specialistus. Taigi, kai šalia prisėdusi šokėja prisistato kaip tarpdisciplininė menininkė ir pakviečia į kitą savaitę atidaromą savo darbų parodą, išplėtusi akis domiuosi, kaip ji pasirinko būtent tokį laisvalaikio būdą. „Šokant lindihopą mane labiausiai įkvepia siekis kaip tik įmanoma geriau išpildyti muziką, kaskart keliu sau iššūkį kuo labiau ją išnaudoti“, – daug nesvarstydama sako pašnekovė, svingo ritmui paklūstanti jau beveik šešerius metus.

E. Regelskis pažeria dar šūsnį motyvų, kurie jau apie trylika metų, kiek skaičiuoja šio šokio pamokos Lietuvoje, skatina vis daugiau žmonių įvaldyti žaismingąjį kūno džiazą. „Lindihopas, viena vertus, yra labai paprastas ir nekomplikuotas, nereikia derinti šokėjų ūgio ir amžiaus, jį gali šokti visi, – neabejodama vardija ji. – Triukai ir labai greitas tempas yra kitas etapas, kuriam reikia fizinio pasirengimo, tačiau šis šokis toks platus muzikos, tempo, žingsnių atžvilgiu, kad atrasti save ir pajusti malonumą gali bet kokio amžiaus žmogus: nuo tada, kai pradeda dominti priešinga lytis, iki kitas žmogus vis dar įdomus.“ Retro dvasia dvelkiantys lindihoperių vakarėliai taip pat motyvuoja įsilieti į didelę linksmą šeimą. O kai kurie į studiją pirmąkart atėję vaikinai treneriams draugiškai prasitaria apie lūkestį susirasti ne tik šokių partnerę.

Tie patys judesiai, kiti pojūčiai

E. Regelskis gudriai šypteli paklausta, per kiek laiko galima išmokti šokti, sakykim, gražiai: „Jei šokdamas jautiesi laimingas, vadinasi, šoki gražiai. Juk laimė yra graži ar ne?“ Trenerė įvardija ir proziškesnių pastebėjimų – esminis virsmas šokėjo kūne standartiškai įvyksta po maždaug trijų mėnesių, kai sukaupiamas pakankamas judesių bagažas ir perprantama šokio esmė. Toliau svarbu nesustoti ir uoliai gludinti judesius, kaskart įsijaučiant į naują dainą ir partnerį. „Kiekvienas šokėjas iš esmės kartoja tuos pačius judesius, kurių išmoksta vis ilgiau šokdamas, – plačiau paaiškina pašnekovė. – Visa esmė – panaudoti juos skambant skirtingai muzikai ir su vis kitu partneriu.“ Čia slypi didysis lindihopo žavesys – judesiai tie patys, o pojūtis juos atliekant kaskart kitoks.

Lindihopo pavadinimo kilmės istorija – šokiui būdingo spontaniškumo atspindys. 1927 m. gegužę lakūnas Charlesas Lindberghas vienviečiu lėktuvu „Spirit of St. Louis“ pirmą kartą istorijoje perskrido Atlantą. Laikraščiuose ėmė mirgėti džiaugsmingos antraštės: „Lindberghas peršoko vandenyną!“ („Lindbergh Hops the Ocean!“). Beveik po metų Niujorko klube „Manhattan Casino“ prasidėjo šokių maratonas, tačiau Sveikatos komiteto sprendimu jį nutarta nutraukti. Reporteris, atvykęs įamžinti, kaip policija uždaro renginį, buvo priblokštas energingo šokių aikštelės vunderkindo George’o Snowdeno (dar žinomo kaip Shorty), šokio. Žurnalistui pasiteiravus, kaip vadinasi šie užkrečiantys žingsneliai, G. Snowdenas ekspromtu šūktelėjo: „Lindy hop!“

Tačiau kaip juodaodžių kraujyje susiformavęs svingo bangavimas įkandamas ne tokios ritmiškos prigimties lietuviams? „Kai nuvykstame į stovyklas, kuriose susirenka lindihopo šokėjai iš viso pasaulio, dažnas aikštelėje pamatęs itin profesionaliai šokančius paklausia, ar kartais tai ne lietuviai?“ – su pasididžiavimu pasakoja E. Regelskis. Paslaptis paprasta – viskas priklauso nuo laiko, kurį skiri savo hobiui: lindihopo šokių pamokos Lietuvoje rengiamos bent du sykius per savaitę, kai kitose šalyse dažniausiai vos vieną. Didesnės laiko ir pastangų investicijos įvertinamos geriau, nei būtų galima tikėtis. Vienoje lindihopo stovykloje išgirsta frazė „Lithuanians are the new blacks“ (lietuviai – naujieji juodaodžiai), pripažinkim, skamba kietai.

Lindihopo šokėjai po pamokos. (Dovilės Zubytės nuotr.)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų