(Vyčio Snarskio pieš.)

Nykstanti vairuotojų klasė

Nykstanti vairuotojų klasė

Kaip automobiliai pasikeitė per pastaruosius tris dešimtmečius? Ovidijus Lukošius sėda į naują „Opel Astrą“ ir palygina ją su pirmuoju savo automobiliu.

Ar pavyks paleisti variklį? Tokia vienintelė mintis kamuodavo kas rytą sėdant prie tuomet dešimties metų hečbeko „Opel Kadett“ vairo. Abejoju, ar jis dar nepateko po metalo laužo supirkėjų presu, bet kitąmet jam stukteltų trisdešimt. Maniškis „Kadett“ yra šiemet Europos metų automobiliu pripažintos „Opel Astros“ protėvis, tad puiki proga pasikapstyti po atmintį ir išbandyti naujokę.

(Vyčio Snarskio pieš.)

Kaip prijungti išmanųjį telefoną? Atsisėdęs prie bandomojo automobilio vairo pirmiausia „Bluetooth“ ryšiu susieju savo „iPhone“ su transporto priemonės pramogų sistema. Tik po to sureguliuoju sėdynę, vairą ir seguosi saugos diržą. Kur ir kiek čia yra USB jungčių? Tai antras prie „Astros“ vairo galvon šovęs klausimas, nes reikėjo įkrauti senkančią telefono bateriją. Po to pirštais pamaigau spalvotą jutiklinį ekraną (automobilio, ne telefono) ir iš „Apple Music“ programėlės paleidžiu mėgstamo atlikėjo dainas.

Iš akies negaliu nustatyti, kokio skersmens ekranas, bet vėliau specifikacijoje perskaitau, kad galima rinktis 6 ar 7 colių. USB jungtys, beje, trys. Automobilių apžvalgos vis labiau primena rašinius apie kompiuterius – štai parašiau jau trečdalį straipsnio ir nė žodžio apie degalų sąnaudas, arklio galias ar didžiausią greitį. O ir pačios automobilių gamintojos, mėgindamos išsiskirti, vis daugiau dėmesio kreipia transporto priemonių išmanumui. „Astra“, kompaktinės klasės hečbekas, tikrai nėra technologiškai pažangiausias modelis, tačiau kaip rinkos vidutiniokė puikiausiai atspindi tendencijas.

Maniškis „Kadett“ 1985 m. taip pat buvo išrinktas Europos metų automobiliu, nors neturėjo vairo stiprintuvo, oro kondicionieriaus, o šoninius langus nuleisti reikėjo sukant rankenėlę. Tiesa, buvo kasetinė magnetola, o štai naujoji „Astra“ yra viena automobilių pramonės pionierių, kurioje nebemontuojamas CD grotuvas.

Esu vairavimo entuziastas ir galėčiau iki ryto ginčytis, kad galiniais ratais varomas automobilis prie vairo teikia daugiau malonumo nei tas, kurio variklis suka tik priekinius. Bet nesu abejingas ir informacinėms technologijoms, o „iPhone“ telefonu sugebu parašyti straipsnį. Automobilių gamintojos, atrodo, stengiasi suderinti šiuos vartotojų lūkesčius, tačiau tai nėra paprasta.

Atmeskime brangius tikriems vairavimo entuziastams sukurtus modelius ir prieisime išvadą, kad kiekvienas per pastaruosius penkerius metus pagamintas automobilis (neskaitant „Ladų“ ir panašių nevykėlių) važiavimo ypatybėmis yra lygiavertis tos pačios klasės konkurentams. Tačiau diegdamos programinę įrangą automobilių gamintojos pasmerktos būti amžinomis atsilikėlėmis, nes IT produktai sensta nepalyginti greičiau, nei dyla guoliai. Būčiau laimingas, jei transporto priemonėje sumontuotas ekranas be priekaištų „draugautų“ su išmaniuoju telefonu, kuriame yra viskas, ko tik gali prireikti – nuo „Google Maps“ žemėlapių iki „TuneIn“ programėlės su viso pasaulio radijo stotimis.

Automobilių gamintojos pasmerktos būti amžinomis atsilikėlėmis, nes IT produktai sensta nepalyginti greičiau, nei dyla guoliai.

Bet to bent jau artimiausiu metu nesulauksiu. Pirmiausia todėl, kad automobilių pramonė kiek įmanydama stengiasi išvengti technologijų bendrovių intervencijos. Antra priežastis – saugumas. Išmaniuoju telefonu transliuojama Billy Idolo daina „Speed“ kursto spustelti greičio pedalą, tačiau gerokai didesnis pavojus kiltų vairuotojui mėginant pasidalyti įdomiu feisbuko įrašu ar juo labiau rašant save sunaikinančias žinutes „Telegram“ programėle.

Tačiau ir čia gali pagelbėti naujosios automobilių pramonės technologijos. „Opel Astra“ geba greitkelyje laikytis saugaus atstumo iki priešais važiuojančios transporto priemonės ir automatiškai suktelti vairą, jei mašina pernelyg priartėja prie linijos, skiriančios eismo juostas ar žyminčios kelkraštį. Automobiliai, kuriuose įdiegtos analogiškos sistemos, pernelyg atsipalaidavusiam vairuotojui isteriškai primena laikyti rankas ant vairo, tačiau bent jau teoriškai įmanoma ne nuvažiuoti, bet būti nuvežtam nuo Vilniaus iki Kauno, o gal net iki Klaipėdos.

Mano „Opel Kadett“ neturėjo nei saugos pagalvių, nei ASB, nei ESP sistemų. Jau gana seniai jos yra privalomos visuose Europos Sąjungoje parduodamuose automobiliuose. Per pastaruosius dešimtmečius transporto pramonė gerokai išplėtojo saugumo filosofiją ir, sukūrusi išties saugius automobilius, dėmesį sutelkė į technologijas, kurios ne tik apsaugo avarijos metu, bet ir apskritai padeda išvengti nelaimės. Atrasta vis daugiau sprendimų, kurie vairuotojui padeda išvengti klaidų ar jas ištaiso.

Tobulinami algoritmai įgyja vis didesnį pranašumą prieš žmogiškąją reakciją ir žingsnis po žingsnio automobilių gamintojos vairuotojus paverčia keleiviais. Iš tėvo rankų gavęs „Opel Kadett“ raktelius džiaugiausi atsikratęs troleibusų ir traukinių keleivio stigmos, bet prisiėmiau visus automobilio vairuotojo vargus. Dar po 20 metų tikriausiai būsiu savo automobilio keleivis. Tik kam reikės pasiskųsti, jei šaltą rytą nepavyks paleisti variklio?

„Opel Astra“

Nuo 14 611 eurų

ir konkurentai…

„Volkswagen Golf“

Nuo 16 200 eurų

„Renault Megane“

Nuo 14 480 eurų

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų