(Raimondo Urbakavičiaus nuotr.)

Nieko atsitiktinio: šeimos istoriją saugantys namai

Nieko atsitiktinio: šeimos istoriją saugantys namai

Šviesus būstas Vilniaus senamiestyje saugo daugybę šviesių šeimos prisiminimų. Viktorija Vitkauskaitė klausosi namų ir jų šeimininkų istorijos.

LRT laidų prodiuserės Lolitos Bytautaitės ir teisininko Deivydo Rimkevičiaus namais šis butas tapo prieš 15 metų. Šiandien sutuoktiniai juokiasi prisimindami, kaip nenoriai tąkart sekmadienį išsiruošė pamatyti parduodamo būsto – jų jau buvo apžiūrėję nemažai, tik nė vienas nesuvirpindavo širdies. Bet vos pravėrę šio duris vienbalsiai šūktelėjo: „Perkame!“

Pirkimo procesas kiek užsitęsė, nes norinčių įsigyti šiuos namus buvo ne vienas. Tokios simpatijos priežastys – akivaizdžios: pastatas yra pačiame sostinės senamiestyje, jo langai žvelgia tiesiai į prezidentūrą. Bet tuo pat metu maža, atokiau nuo pagrindinių pėsčiųjų ir vairuotojų maršrutų esanti gatvelė leidžia mėgautis visiška ramybe. Aukštos, daugiau nei 3 metrus siekiančios lubos, miegamajame grakščiai išsilenkiančios į skliautą, dideli langai, atidengtas autentiškas plytų sienos fragmentas, jaukus balkonas – nenuostabu, kad norinčių įsigyti šį būstą netrūko.

Kai galiausiai jis vis dėlto tapo L. Bytautaitės ir D. Rimkevičiaus nuosavybe, naujakuriams neprireikė imtis jokių esminių permainų. Patogiai erdves buvo suplanavęs prieš tai čia gyvenęs britas (apie šį būsto etapą primena koridoriuje esanti raktinė, priklausiusi ankstesniam savininkui). O autentiškas kokybiškas grindų parketas ir šiandien atrodo puikiai. Teliko malonioji įsikūrimo dalis – užpildyti namus baldais, meno kūriniais ir interjero aksesuarais.

Atgimęs susidomėjimas tarpukario bei XX a. 5–8 dešimtmečių baldais Lietuvoje pastebimas jau kelerius metus. Tai liudija ir specializuotos parodos, ir gausėjančios vintažinių baldų bei aksesuarų prekybos vietos (taip pat šoktelėjusios kainos). Tačiau šiuose namuose beveik visas baldų paveldas yra paveldas tikrąja šio žodžio prasme. Sofos ir fotelių komplektas, keturkampis svetainės stalas, indauja – visa tai atkeliavę iš D. Rimkevičiaus tėvų ir senelių namų. Vilniečiams neprireikė anais laikais alsuojančių baldų ieškoti tikrose ar virtualiose prekyvietėse. Viskas čia – sava, regėta nuo vaikystės, kupina brangių prisiminimų. „Šitie baldai yra matę daug vakarėlių“, – juokiasi sutuoktiniai, kurių namuose svečių šurmulys – taip pat dažnas.

Bene vienintelio ąžuolinio stalo istorija – kiek kitokia. Jį D. Rimkevičius aptiko daugybę metų ant Tauro kalno veikusiame sendaikčių turguje. Masyvų baldą jam per visą senamiestį nešte atnešė į tuometį biurą. O vėliau stalas buvo sėkmingai perkraustytas į šių namų miegamąjį.

Visose namų zonose – net vonioje – atidžiai išeksponuoti paveikslai, kurių autoriai – taip pat giminaičiai ar bičiuliai. Vilmanto Marcinkevičiaus, Audriaus Gražio tapybos darbai, D. Rimkevičiaus brolio kurtas koliažas sudėlioja paskutinius jaukumo akcentus. Ir gal tik tuštokos lentynos sufleruoja, kad pastaruoju metu šeimininkai čia neužsibūna. Iš tiesų L. Bytautaitė ir D. Rimkevičius ką tik įsirengė naują būstą – tame pačiame name ir toje pačioje laiptinėje. Į jį iš buvusių namų pirmiausia persigabeno lovą ir vieną didelio formato V. Marcinkevičiaus kūrinį. Visa kita kol kas liko šiame būste. Kaip ir frankofilus šeimininkus išduodanti maža detalė – lentelė su buto numeriu, atvežta iš Paryžiaus.

Galerija

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų