Miniatiūrinės ambicijos

Miniatiūrinės ambicijos

Ciferblatas yra laikrodžio veidas. Jis gaudo, vilioja ir kausto žvilgsnį, kuria aksesuaro įspūdį. Vidas Rachlevičius žvelgia pro laikrodininkų lupas į išskirtinius meno kūrinius.

Šo de Fonas – vienas Šveicarijos laikrodžių pramonės centrų šalies vakaruose. Greta kelio, ant nestataus šlaito, stūkso moderni „Cartier“ manufaktūra. Ji galėtų būti puikiu vadinamosios vertikalios verslo integracijos pavyzdžiu: idėjos gimsta ketvirtame aukšte, po to eskizų, trimačių brėžinių, koncepcinių modelių pavidalu leidžiasi žemyn, o gamyba vyksta apačioje. Vienoje pirmo aukšto patalpų tvyro tyla, prie stalų palinkusios moterys, žvelgdamos pro laikrodininkų lupas ir mikroskopus, dirba itin kruopščiai – čia gimsta unikalūs vienetinių laikrodžių modelių ciferblatai.

Įspūdingiausia tai, kad „Cartier“ žmonės, intensyviai dirbdami archyvuose, iš naujo atranda ir išskirtinių laikrodžių ciferblatams gaminti naudoja senokai pamirštas įdomias ir itin sudėtingas emalio, tapybos, medžio ir plunksnų inkrustacijos, mozaikos, pynimo aukso gijomis technikas. Mano žvilgsnį patraukė įmautė su individualaus užsakymo dokumentais ir katės nuotrauka. Niekuo neypatingas naminis gyvūnas juodu, baltomis dėmėmis išmargintu kailiu, bet prie nuotraukos parašytas jo vardas – Murka. Nesunku nuspėti, iš kurios šalies atkeliavo užsakymas katino atvaizdą ištapyti ant „Santos de Cartier“ vyriško modelio ciferblato.

„Ballon Bleu de Cartier“. Neseniai „Cartier“ arsenale atsirado nauja ir itin sudėtinga technika – granuliuotas emalis. Šią technologiją 300 pr. Kr. naudojo etruskų juvelyrai, o dabar ji atgaivinta Šo de Fono manufaktūroje. Šiemet Ženevoje pristatytas modelis „Ballon Bleu de Cartier“ su leopardo motyvu. 18 karatų geltonojo aukso korpusas, 42 mm skersmens, puoštas 124 briliantais. Ciferblatas – 22 karatų geltonojo aukso korpusas, granuliuotas emalis, safyro kristalas. Aligatoriaus odos apyrankė su 18 karatų aukso sudedamąja sagtimi, puošta 43 briliantais. Riboto kiekio – 30 individualiai sunumeruotų laikrodžių – serija.

Kuo aukščiau kopi kainos laipteliais, tuo įdomesnes laikrodžių veidų istorijas atrandi. „Glashütte Original Senator Meissen“ man asmeniškai yra vienas gražiausių klasikinių vyriškų laikrodžių: apskritas korpusas, dvi rodyklės, juodos spalvos diskretiški romėniški valandų žymenys, baltas ciferblatas. Ta balta spalva – specifinė: neryški, lyg prislopinta, o ir valandų žymenys tarsi išplaukia iš boluojančios gilumos. Žinovas atpažins ties 6 val. sukryžiuotus du nedidukus mėlynus kardus. Tai – garsiosios ir pirmosios Europoje, dar 1708 m. Meisene įkurtos porceliano manufaktūros ženklas. Nesunku nuspėti, kad laikrodžio ciferblatas pagamintas iš tikro porceliano, laikantis ilgamečių tradicijų.

Žmogus, kuriam gerų šveicariškų laikrodžių pasaulis yra toks pats nepažįstamas, kaip ir neįžengiamas Labanoro girios kampelis, jokios intrigos neįžvelgs ir, regis, visiškai įprastame „Zenith El Primero Striking 10th Chronograph“. Trys nedideli tradiciniai chronografo ciferblatai juodos, pilkos ir mėlynos spalvos. Daugelis galbūt nustebs išgirdę, kad kai kurių „Zenith“ modelių ciferblatus gamina specializuota manufaktūra. Argi laikrodininkams taip sunku juos pasigaminti patiems?

Lankydamasis „Zenith“ manufaktūroje Le Loklyje turėjau galimybę užsukti į kitoje kelio pusėje įsikūrusią įmonę „Metalem S.A.“. Jos tinklalapyje nerasite jokios įdomesnės informacijos, nes kai dirbi su pasaulinio garso klientais, visas procesas tampa šveicariškai diskretiškas. Tik patekęs vidun pamatai ant kvadratinių metalo plokščių išgraviruotus klientų vardus – daugiau kaip dvi dešimtys garsiausių Šveicarijos laikrodžių ženklų, tarp jų ir „Zenith“. Žvelgdamas į pradinius ruošinius, iškart atpažįstu kai kurių horologijos grandų kontūrus, tačiau šioje gamybos fazėje – juodas darbas ir paišinos rankos.

Įvairiuose cechuose – įmantriausios metalo apdirbimo staklės ir preciziškiausi darbai. Pavyzdžiui, pigiame laikrodyje valandų žymenys ar skaičiai priklijuojami prie ciferblato, o čia kiekvienas turi po dvi kojeles, plonesnes nei žmogaus plaukas, kurioms reikia idealiai tiksliai išgręžti skylutes, vėliau jas pritvirtinti, užfiksuoti. Būtent todėl pirkėjas, prieš įsigydamas „rimtą“ laikrodį, turėtų būtinai jį ištyrinėti su laikrodininko lupa – jo lauks daug malonių atradimų. O ceche, kur gimsta ir minėtieji „Zenith“ ciferblatai, nors ventiliacija gera, juntamas įvairių chemikalų kvapas – tos mėlynos spalvos cheminę formulę žino tik du žmonės.

Tačiau „chemija“ visiškai nepriimtina „Piaget“, kuri savo išskirtiniuose modeliuose dažnai naudoja rožės motyvą, nes tai buvo mėgstamiausia šio ženklo įkūrėjo Yves’o Piaget gėlė. Šių metų moteriškų laikrodžių kolekcijoje yra dvi efektingos rožės – du itin ploni „Altiplano“ modeliai. Vieno jų ciferblatą puošia reljefinė rožė, perlamutro ir medžio inkrustacijos kombinacija, o kito – auksinis rožės žiedlapio bareljefas. Pastarojo modelio ciferblatus sukūrė menininkas Dickas Steenmanas, visi jie – rankų darbo.

„Piaget Altiplano“. 38 mm skersmens, 18 karatų rausvasis auksas, korpusas puoštas 78 briliantais (~0,7 ct). Rausvojo aukso ciferblatas. Manufaktūrinis itin plonas „Piaget 430P“ ranka prisukamas mechanizmas, funkcijos – valandos ir minutės. Baltos aligatoriaus odos apyrankė su rausvojo aukso sagtimi. Riboto kiekio – 8 vienetų – serija.

Pradžioje iš maždaug 38 mm skersmens apskrito rausvojo aukso disko išskaptuojamas visas žiedlapis, po to kruopščiai išryškinamas kiekvienas lapelis, viskas nupoliruojama deimantų pudra ir galiausiai – specialiu minkštos gumos įrankiu. Prityręs juvelyras vienam ciferblatui sukurti užtrunka daugiau kaip 30 valandų.

Dar toliau žengė „Ulysse Nardin“ su dviem gerai žinomais modeliais „Genghis Khan“ ir „Alexander the Great Minute Repeater“. Jie išsiskiria ciferblatus puošiančiais bareljefais – miniatiūrinėmis auksinėmis karių figūrėlėmis: Čingischano versijoje – keturiomis, Aleksandro Didžiojo – penkiomis. Jos neatlieka jokios techninės funkcijos ir yra tiesiog puošmena. Šis meniškas ir techniškai sudėtingas aukštosios horologijos ekskursas į istoriją, priklausomai nuo versijos, kainuoja maždaug nuo 540 iki 900 tūkst. eurų.

Ženevos manufaktūra „Roger Dubuis“ įgyvendino dar ambicingesnį projektą – ant rankinio laikrodžio ciferblato patalpino ne bareljefus, o tikras erdvines skulptūrėles, ir ne keturias ar penkias, o dvylika. Apskritas stalas – apskritas ciferblatas, dvylika valandų – dvylika karaliaus Artūro riterių! 2013 m. pasirodė pirmasis sensacingas „Roger Dubuis“ kūrinys, o pernai – ir antroji „Excalibur Knights of the Round Table II“ versija. Visų rankų darbo bronzinių skulptūrėlių aukštis – vos 6,5 mm, tačiau kiekvieno riterio kitokia apranga, poza ar ginkluotė. Grupė manufaktūros meistrų per mėnesį pagamina tik du ciferblatus, todėl neturėtų stebinti, kad „Excalibur Knights of the Round Table II“ kaina siekia 254 tūkst. eurų.

„Roger Dubuis Excalibur Knights of the Round Table II“. Baltojo aukso korpusas, 45 mm skersmens. Ciferblatas – juodas, graviruotas nefritas su bronzos skulptūrėlėmis, baltojo aukso apvadas. RD821 automatinis, rodžiu dengtas mechanizmas, 172 dalys, 33 akmenys, galios atsarga – 48 valandos, „Côtes de Genève“ motyvai, „Poinçon de Genève“ klasės apdaila. Rankomis siūtos aligatoriaus odos apyrankė su baltojo aukso sagtimi. Riboto kiekio – 28 vienetų – serija.

Galerija

Komentarai

Rodyti visus komentarus (1)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų