Kuo sudėtingiau…

Kuo sudėtingiau…

Daug vyriškosios giminės individų, regis, tebeturi pasąmonėje užkoduotą polinkį ieškoti atsakymų į klausimus „o kas yra viduje?“ ir „kaip tai veikia?“. Tiesa, tokį instinktą pažadina ne mus supantys elektroniniai prietaisai, bet mechaniniai įrenginiai. Vidas Rachlevičius pristato keletą tokių retų egzempliorių.

Kaip geriau – paprastai ar sudėtingai? Būtų smagu pasiklausyti diskusijos trys prieš tris: vienoje stalo pusėje sėdėtų Šv. Petro bazilikos Romoje kūrėjai Michelangelo, Giacomo della Porta ir Carlo Maderno, o kitoje – kokie nors trys šiuolaikinės minimalistinės architektūros bei dizaino korifėjai, besivadovaujantys Ludwigo Mieso van der Rohe išplėtotu moto „mažiau yra geriau“ ir vėliau dar patobulintu „mažiau, bet geriau“. Turbūt juokingai nuskambėtų klausimas: „Tai kodėl jūs, vyrai, Romoje viską taip sudėtingai darėt?“ Tokiame kontekste visiškai netikusiai skamba ir architekto Adolfo Looso mintis: „Kuo kultūringesnis žmogus, tuo mažiau dekoracijų.“ Tad kodėl prie tų „dekoracijų“ būriuojasi milijonai, o prie minimalizmo šedevrų – tik grupelės entuziastų?

Persikelkime į tiksliosios mechanikos pasaulį, kur viename pakraštyje yra aukštos klasės laikrodžiai, kai kurie jų – itin sudėtingi. XXI a. tokie daiktai gali atrodyti kaip anachronizmas, tačiau vien šveicarai pernai eksportavo 15 mlrd. eurų vertės mechaninių laikrodžių. Taigi, įsivaizduojama arba tiesiogiai matoma tiksliosios mechanikos estetika skaitmeniniame ir besibraunančios virtualiosios realybės amžiuje turi didelę paklausą. O pagrindinė priežastis – tai yra tikra, be to, dažniausiai rankų darbas, atliktas laikantis šimtamečių meistrystės tradicijų. Tos specifinės dvasinės auros neturi net ir tobulas įrenginys, surinktas Malaizijos ar Kinijos fabrike.

Vienas mūsų amžiaus bruožų – nykstančios ribos, todėl ir tiksliosios mechanikos pasaulyje atsiranda įdomių, drįsčiau teigti, tarpdisciplininių objektų. Metų pradžioje Ženevoje teko apžiūrėti unikalų mechaninį parkerį RMS05, kurį parodoje SIHH pristatė garsaus šveicarų laikrodžių prekės ženklo „Richard Mille“ atstovai. Kaip jis rašo, neišbandžiau, bet visa kita – įspūdinga.

Vienas mūsų amžiaus bruožų – nykstančios ribos, todėl ir tiksliosios mechanikos pasaulyje atsiranda įdomių, drįsčiau teigti, tarpdisciplininių objektų.

Tai įprasto dydžio parkeris, kurio korpusas pagamintas iš NTPT anglies pluošto. Ši ultramoderni medžiaga buvo specialiai sukurta ir panaudota šveicarų komandos „Alinghi“, dalyvaujančios Amerikos taurės regatoje, jachtoje. Ji itin tvirta, gali būti ir monolitas, sudarytas iš 800 sluoksnių, kurie autoklave jungiami vienas su kitu 45 laipsnių kampu. Medžiaga atrodo labai estetiškai, o nežinodamas gali pamanyti, kad tai natūralus mineralas, nes NTPT gana sunkus. Konstrukcijoje panaudotas ir penktos klasės titanas – vienas tvirčiausių šio metalo lydinių. Mechaninė rašiklio širdis ir unikaliausias jo elementas matomas pro skaidrų safyro kristalo gaubtą. Kai kas pakraups, bet „Richard Mille“ laikrodininkai šį mechanizmą kūrė, projektavo ir testavo ketverius metus.

„Richard Mille“ mechaninis parkeris. RMS05 mechanizmas su titano elementais, dantratukai rankomis poliruoti, dengti platinos grupės metalu – rodžiu, safyro kristalas su antirefleksine danga. Kaina – 94 tūkst. eurų. www.richardmille.com

Iš esmės tai dar vienas RM kalibras – šiomis raidėmis ir skaičiais žymimi visi šio gamintojo laikrodžių mechanizmai. Skeletonizuotas mechanizmas turi tiltelius – laikančiąsias konstrukcijas – iš titano, 12 akmenų, visos dalys poliruotos rankomis. Iš esmės mechanizmas veikia labai panašiu principu kaip ir laikrodžio, bet savo energiją nukreipia kitur. Kaip jis veikia? Nuėmus dangtelį, maždaug po sekundės įsijungia mechanizmas, pajuda įvairios jo dalys – tai matai per skaidrų gaubtą ir vos junti ranka, kai ir iš korpuso pamažu išlenda gražiai poliruota 18K prabos baltojo aukso plunksna. Galite rašyti. O kaip tą mechanizmą prisukti? Atgal užmaunamą dangtelį tenka šiek tiek spustelėti – taip prisukate mechanizmą. Genialiai paprasta. Dar vienas sudėtingas techninis sprendimas slypi viduje, nes reikėjo sukurti tokį galios perdavimo mechanizmą, kad jis nebūtų pažeistas keičiant rašalo kapsules. Voilà!

Bet juk tai visiškai kvaila! Taip pamanys daugelis ir niekada neras racionalaus paaiškinimo, kodėl toks daiktas gali būti reikalingas, be to, rašymo kokybė panaši kaip ir siūloma geriausių nemechaninių parkerių gamintojų. Tikra tiesa, tačiau tai nėra tiesiog paauksuotas vandens čiaupas ar automobilis, deimantais nusagstytas telefonas. RMS05 yra vienas iš naujosios prabangos manifestų ir simbolių, tikrai ne masiniam vartotojui skirtas daiktas. Ir, priešingai nei kai kurie pamanys, šiuo atveju išskirtinumą lemia ne kaina, o produkto filosofija, nes ant stalo gulintis parkeris nesukelia jokio bling-bling efekto. Jo kuriamą emociją gali pajusti ir suprasti tik savininkas, mechaninių laikrodžių entuziastas ir kolekcininkas. Juk už emocijas ir mokama daugiausia.

Už sagtį – milijonai eurų

Tačiau pažvelkime į kitą pusę: ar gali vyras nešioti 60,66 karato deimantą, kuris nelabai kristų į akis ir galbūt nebūtų nuolat matomas? Prieš trejetą metų Londono juvelyrikos namai „Graff Diamonds“ modelio šukuoseną papuošė specialiu rinkiniu „Hair & Jewel“, kurio kaina – maždaug 0,5 mlrd. JAV dolerių. Bet tai buvo moteris, o kur vyrui „prisegti“ tokį deimantą? Sprendimas – diržo sagtis „R60 Diablo“, kokią sukūrė šveicaras Rolandas Itenas. Neseniai ji buvo „privačiai“ parduodama Ženevoje.

Kaina neskelbiama, bet spėjama, kad apie 5–10 mln. eurų. Nesusigaudantis žmogus, pažvelgęs į tą sagtį, nė neįtars, kokia tikroji jos vertė. Tačiau nusileiskime ant žemės ir paklauskime, ar gali „Bugatti“ diržo sagtis kainuoti brangiau nei naujas „Audi Q7“ arba „Jaguar F-Pace“? Taip, gali, ir tai yra to paties R. Iteno kūrinys „Calibre R22 Mark I Bugatti Edition“. Iš viso pagamintos 44 tokios sagtys ir kiekviena kainuoja beveik 70 tūkst. eurų. Naujausioje šių aksesuarų versijoje dominuoja juodintas plienas ir titanas, nors yra ir baltojo aukso dalių, taip pat keli deimančiukai.

„Roland Iten“ diržo sagtis „Calibre R22 Mark 1 Bugatti Edition“. Plienas, titanas, 18 karatų baltasis auksas, safyro kristalas, „Côtes de Genève“ puošyba, 2 deimantai. 7 mechanizmo funkcijos, pagaminta Šveicarijoje. Kaina – 74 tūkst. eurų. www.rolanditen.com

„Roland Iten“ diržo sagtys unikalios tuo, kad jos yra tiksliosios mechanikos šedevrai, rankomis gaminami šveicariškų laikrodžių dirbtuvėse, pasitelkiant tuos pačius principus, įrankius, technologijas ir patirtį. „Bugatti Edition“ sagtis turi 7 mechanines funkcijas. Svarbu ir tai, kad ją galima naudoti su visų ilgių diržais, o sudėtingas ir preciziškas, itin sklandžiai veikiantis mechanizmas diržo ilgį leidžia keisti iki 22 mm. Na, o laikrodžių žinovus ir entuziastus užburia vien keli faktai apie sagtį: rankų darbas, pagaminta Ženevoje, 102 mechanizmo dalys, „Côtes de Genève“ puošyba…

R. Itenui sagtis pagaminti buvo užsakęs garsus laikrodininkas François Paulis Journe’as, elitinės manufaktūros „Greubel Forsey“ ir „Jaeger-LeCoultre“. Bet jeigu nusileistume į „ekonominę klasę“, „Roland Iten“ džentelmeną gali „mechanizuoti“ už maždaug 100 tūkst. eurų: 30 tūkst. diržas, mechaninis kredito kortelių dėklas – 21 tūkst., puikios mechaninės sąsagos – maždaug 25 tūkst. ir dar lieka pinigų stilingai mechaninei lazdai.

Mechaninės „Roland Iten“ sąsagos „RC 82 Mark I Jet-Set“. Gaminamos iš plieno arba aukso. Viena sąsaga susideda iš 16 komponentų, patentuotas 11 pozicijų sąsagos ilgio kalibravimo mechanizmas, haute horlogerie klasės apdaila. Kaina – 16 900 eurų (auksinė versija) ir 3500 eurų (plieninė versija). www.rolanditen.com

Muzikinės dėžutės garsai

O ar prisimenate muzikines dėžutes? Filmuose lyg ir matytos… Prieš trejus metus pas šveicarų horologijos anarchistus MB&F ant stalo pamačiau keistą daiktą – poliruotu chromu spindintį futuristinio erdvėlaivio modelį. Bet jau iš pirmo žvilgsnio supratau, kad tai – ir sudėtingas mechaninis objektas. Prisukus jo propelerius, pajudėjo būgnai su plieniniais „plaušeliais“, kitos dalys ir pasigirdo muzikinėms dėžutėms būdinga melodija.

Ne bet kokia, o „Another Brick in the Wall“, „Smoke on the Water“, „Imagine“! Šiemet pasirodė „MusicMachine 3“, kurios dizainą įkvėpė TIE koviniai erdvėlaiviai iš „Žvaigždžių karų“. Ir vėl tai yra kelių milžiniškų patirčių kombinacija – MB&F ir „Reuge“. Pirmoji yra šveicarų laikrodininkų ir įvairių sričių dizainerių bei specialistų susivienijimas „Maximilian Büsser and Friends“, siekiantis aukščiausiu ekspertiškumo ir technologijų lygiu laužyti tiksliosios mechanikos tradicijas. O „Reuge“ – Šveicarijoje įsikūrusi, paskutinė pasaulyje išlikusi aukštos klasės muzikinių dėžučių gamintoja. Naujasis bendras kūrinys „MusicMachine 3“ atokvėpio ir susimąstymo valandėlę jums sugros gerai žinomas „Žvaigždžių karų“ (1977 m.), „Neįmanomos misijos“ (1960 m.), 1962-ųjų Džeimso Bondo filmo „Daktaras Ne“, „Krikštatėvio“ (1972 m.) ir kitų juostų melodijas.

Ar žmonijos techninio, meistriškumo paveldo ir šiuolaikinės kūrybinės minties sintezė, o veikiau – mechaninio meno objektas, vertas 16 tūkst. eurų? Be jokios abejonės – taip. Žvelgdamas į „MB&F M.A.D. Gallery“, įsikūrusios Ženevos senamiestyje, eksponatus, tarp kurių – ir „MusicMachine 3“, jauti ore plevenančią Maximiliano Büsserio mintį, kad suaugusiųjų kūrybiškumas yra išlikusi vaikystės dalelė.

„MB&F MusicMachine 3“. Ribota serija – 99 vienetai. Sveria apie 6 kg, „pradėti / baigti“ ir „pakartoti / tęsti“ funkcijos. 2 cilindrai po 3 melodijas. Melodijos trukmė – 35 sekundės. Plieniniai „plaušeliai“ į cilindrus įstatyti rankomis. 1279 „plaušeliai“ kairiajame cilindre ir 1399 dešiniajame. Kaina – 16 tūkst. eurų. www.mbandf.com

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų