(G. Juodžiukynaitės (Sesės Saulės) nuotr.)

Indija už stereotipų ribų

Indija už stereotipų ribų

Tylios meditacijos stovyklos ir šurmuliuojantis gatvės gyvenimas – viskas sutelpa Indijoje. Kelias savaites pro fotoaparato akį į šią šalį žvelgusi Greta Juodžiukynaitė čia rado ir šiuolaikinės prabangos, ir archajiško gyvenimo būdo.

Prieš išsiruošdama į Indiją G. Juodžiukynaitė buvo girdėjusi daug patirčių, kad ši šalis nėra ta, kur gali suplanuoti „patogią“ kelionę. „Maniau, kad į Indiją gali keliauti tik tie, kurie užsideda kuprinę ir vyksta į jogos stovyklą, medituoja kiekvieną dieną, valgo gatvės maistą, miega mums nesuvokiamomis sąlygomis“, – nusijuokė fotografė, tačiau netrukus ji suprato – kiekvienas gali atrasti sau patrauklią Indiją.

Kelionės pradžioje ji prisipažįsta padariusi pačią didžiausią klaidą – pirmosioms nakvynėms šioje šalyje pasirinko Senąjį Delį, kur gatvės gyvenimas pats intensyviausias. Chaotiškas eismas, gaminamo maisto kvapai, gatvėje miegantys žmonės – visa tai užgriuvo vos atvykus į Senąjį Delį. G. Juodžiukynaitė su šypsena prisimena, kad pirmosios kelionės akimirkos buvo tokios intensyvios, jog neapleido mintis: „Viskas – ryte susikraunam lagaminus ir skrendam namo.“

Nors iš pirmo žvilgsnio Senasis Delis G. Juodžiukynaitės nesužavėjo, vis dėlto 1639 m. šiaurinėje šalies dalyje įkurtas miestas kažkuo įtraukė ir kitą rytą išvykti jau nebesinorėjo. Miestą prisijaukinti ir pažinti padėjo populiarus vietos transportas – rikša. „Keliaudamas šiuo žmogaus traukiamu dviračiu puikiai matai gatvės gyvenimą, nes aplinkiniai į tave nelabai kreipia dėmesį – esi šiek tiek pridengtas“, – pasakojo fotografė, kuriai būtent taip keliaujant labiausiai patiko tyrinėti Senojo Delio gatves.

Nors europiečiams dažnai atrodo, kad senamiestis – ta miesto dalis, kurioje sutelkta viskas, kas geriausia, Indijoje yra kiek kitaip: Senajame Delyje verda tikras gatvės gyvenimas, o dauguma architektūros ir kultūros paveldo objektų yra Naujajame Delyje, alsuojančiame kiek kitokiu ritmu. Šioje miesto dalyje vyrauja šiuolaikiška dvasia, vis dėlto nuo tradicijų ir čia nepabėgama: dažnai gali pamatyti kartu einančias dvi drauges, iš kurių viena dėvi džinsus ir marškinėlius, o kita – tradicinį sarį. Šis tautinis drabužis Indijoje vis dar neretai vilkimas kiekvieną dieną.

Visai kitokia Indija G. Juodžiukynaitei atsivėrė iš Delio persikėlus į pietinę šalies dalį. Lietuvei iš pradžių net susidarė įspūdis, kad su bendrakeleiviais atsidūrė kitoje valstybėje. Atostogoms tinkamoje ir neskubančioje pietinėje Indijos dalyje galima pajusti ispanišką mañana dvasią. Fotografė pasakojo, kad turistui norint išsikeisti pinigus Šiaurės Indijoje vietiniai juos perskaičiuos kelis kartus, o pietuose reikiamą sumą tiesiog paskolins – „juk vis tiek būsite dar kelias dienas, grąžinsite“.

Indijos vaizdiniui visai kitų spalvų suteikė dienos, praleistos lėtu ritmu pulsuojančiame Keralos regione. Turizmas čia smarkiai įkėlęs koją ir atsakingas už ne vieną pokytį. Pavyzdžiui, populiari atvykėliams siūloma pramoga yra pasiplaukiojimas kanalais. Vos kelias valtis turintys vietiniai jau tampa verslininkais, todėl jų ir kitų gyventojų turtinė atskirtis itin ryški. „Mus pasitikęs valties savininkas su džinsais atrodė tipinis miestietis. Jis atvedė į valtį, kurioje dvi dienas praleidome su angliškai nekalbančiais žmonėmis. Valties vairininkas (beje, mūvėjęs sijoną) prisišvartavo prie savo namų, kur pamatėme kokosus gliaudančius pusnuogius vaikus. O po dviejų dienų mus vėl pasitiko valčių savininkas ir įsodino į taksi su kondicionieriumi“, – kelionės kontrastus prisiminė G. Juodžiukynaitė. Ši istorija jai tapo dar vienu patvirtinimu, kad Indija yra visokia, o joje kiekvienas savo komforto ribas gali nusibrėžti pagal poreikius.

„Ji pasirodo visu gražumu, kai išdrįsti šiek tiek išeiti iš savo komforto zonos ir pamatyti ją pats. Kiek pamatysi, tokia ir pasirodys, kiekvienam ji atsiskleidžia kitomis spalvomis“, – apibendrino kelionės įspūdžius fotografė.

Galerija

 

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų