Tatjana Pabradės diskotekoje. (Andrew Mikšio nuotr.)

Iki ketvirtos ryto

Iki ketvirtos ryto

Fotografas Andrew Mikšys teigia taip ir neperpratęs, kodėl jo fotografijų ciklas „Disko“ sulaukė tiek dėmesio bei įvairių nuomonių ne tik Lietuvoje, bet ir svetur. Ieva Rekštytė-Matuliauskė kalbasi su nuotraukų autoriumi ir ieško prieš gerus penkiolika metų Pabradės diskotekoje užfiksuotos merginos. Ar ji vis dar mėgsta šokti?

2000 ar 2001 m. gegužė. Tatjana Voitechovič šiandien švenčia savo gimimo dieną ir ruošiasi iš širdies pašėlti gimtosios Pabradės diskotekoje. Kaip įprastai, kiek tik laikys kojos arba, kitaip tarus, iki paryčių. Kiekvieną savaitgalį čia groja DJ Playboy, kuriam miestelio jaunimas turi priekaištų, kad šis laikosi įsikibęs savo repertuaro ir naujų kūrinių įterpia kur kas rečiau, nei lankytojai pageidautų. Be to, jis niurzga, kai naktinėtojai, kurių čia susirenka ir iš aplinkinių gyvenviečių, karinio poligono bei pabėgėlių priėmimo centro, prašo pagroti jų mėgstamas dainas. Tačiau nusiteikimo šokti iki saulei patekant šie tobulintini dalykai vis tiek nenumalšina, kaip tvirtina Tatjana. Merginai ypač patinka, kad salė, kurioje kiekvieną penktadienį ir šeštadienį vyksta diskoteka, padabinta kosmosą imituojančiomis didžiulėmis dekoracijomis, išskleistomis per visas sienas. „Įjungus neonines šviesas sustiprėdavo įspūdis, kad esi tikrame klube“, – susižavėjusi pabrėžia ji.

Įvairūs vertinimai

Šiandien su Tatjana šnekučiuojamės artėjant trisdešimtajam jos gimtadieniui. Mudvi susiskambinome per „Skype“: šiuo metu ji gyvena Anglijoje, netoli Londono, ir prisipažįsta maloniai nustebinta A. Mikšio žinutės, jog ją nori pakalbinti žurnalistė.

Apie šią savo paauglystės nuotrauką Tania sužinojo visai netikėtai. Kolumbijoje gyvenanti jos bendraklasė atsiuntė nuorodą, kurioje mergina perskaitė apie A. Mikšio išleistą knygą ir pamatė savo atvaizdą, apie kurį jau buvo spėjusi primiršti. „Netrukus prasidėjo atostogos, grįžau į Lietuvą ir nulėkiau įsigyti Andrew knygos. Atsivertusi savo nuotrauką pastebėjau, kad prie jos nurodyta klaidinga data, todėl ilgai nelaukusi nutariau jam apie tai parašyti“, – kaip atnaujino ryšius su fotografu, prisimena pašnekovė.

Tatjana Pabradės diskotekoje. (Andrew Mikšio nuotr.)

Tatjana Pabradės diskotekoje. (Andrew Mikšio nuotr.)

Ką apie šią fotografiją mano ji pati? Tatjana nesvyruoja nė sekundės: „Žinoma, kad ji man patinka! Tai mano gyvenimo akimirka, kaip galėtų būti kitaip?“ Tačiau kitaip tikrai būna. A. Mikšys neslepia, kad toli gražu ne visi „Disko“ herojai apie savo fotografijas atsiliepė teigiamai. Apskritai, kontroversiški vertinimai šį projektą lydi nuo pat jo pasirodymo viešumoje. „Labai nemėgstu, kai žmonės sako, kad šiose nuotraukose užfiksuota ne Lietuva, – vieną iš kritikos kirčių įvardija fotografas. – Be abejo, kad tai Lietuva. Reikia pagaliau pripažinti, kaip gyvena žmonės pakraščiuose, vadinamojoje periferijoje.“ JAV gimusiam lietuvių kilmės fotografui sunkiai suvokiama ir tai, kodėl daugelis Lietuvos žmonių taip karštligiškai kratosi „prasčiokiškos“ praeities ir bet kokia kaina siekia atrodyti kuo europietiškiau.

Nepaisant šio kultūrinio nesusipratimo, dėl kurio A. Mikšys linkęs su lietuviais padiskutuoti, jį visuomet traukė šalis, iš kurios kilo seneliai, o po ilgesnių vizitų jis galiausiai nusprendė čia likti. Pirmieji bandymai fotografuoti provincijos diskotekose prasidėjo prieš daugiau nei penkiolika metų, kai Andrew lydėjo draugą, sumaniusį pakalbinti viename miestelyje gyvenančią vienintelę žydę. Po susitikimo nuėjęs išgerti kavos vietos kavinėje pastebėjo į greta esančią diskoteką plūstantį jaunimą. Smalsumo genamas jis nusekė paskui ir išvydo kiek makabrišką vaizdą: apsilaupiusias sienas, ant vienos jų kybančią Lenino galvą (vėliau diskotekos savininkai fotografui ją įteikė dovanų) ir kampuotai judančius jaunuolius odiniais švarkais bei tamsintais akiniais. Andrew tapo aišku, kad šį mikropasaulį būtina užfiksuoti.

„Man atrodo, kad šiandienėje fotografijoje labiau įprasta iš pradžių susikurti idėją, o tada ieškoti, kaip ją įgyvendinti, tačiau man daug įdomesnis atvirkštinis procesas, – savo kūrybinį impulsą aiškina A. Mikšys. – Tiesiog jauti, kad tai įdomu ir verta fotografuoti, tad vedamas intuicijos fotografuoji ir žiūri, kas iš viso to išeis. Daugeliui žmonių, kurie įpratę viską suplanuoti, tai sunkiai suprantama, bet būtent tokiais momentais turi tiesiog eiti ir bandyti.“

A. Mikšys visuomet fotografuoja pasikliaudamas intuicija, o ne iš anksto apgalvota idėja. (Šarūno Mažeikos/ BFL nuotr.)

A. Mikšys visuomet fotografuoja pasikliaudamas intuicija, o ne iš anksto apgalvota idėja. (Šarūno Mažeikos/ BFL nuotr.)

Šokio terapija

Kai per šokius Pabradėje Andrew prieina prie Tatjanos ir gestais parodo (tuomet jis dar nekalbėjo lietuviškai, kita vertus, DJ Playboy buvo pasiekęs decibelų maksimumą), kad norėtų ją su draugu nufotografuoti, mergina nedvejodama pritariamai linkteli. Kiek vėliau, kai jaunuoliai prisėda ant scenos, būtent taip, kaip matote fotografijoje, vėl išnyra fotografas ir jau neklausęs pradeda juodu fiksuoti. Jevgenijus, Tatjanos vaikinas, ima klausinėti, kas ten, už nugaros, vyksta. „Pamenu, kad jis nebuvo labai patenkintas“, – kikena ji. Nors santykiai su juo nutrūkę ir Tatjana yra laimingai ištekėjusi už kito vyro, ji noriai prisimena pirmąją rimtą draugystę. Labiausiai ją pralinksmindavo, kai Jevgenijus nepraleisdavo progos draugams pasakoti, kaip su pozityviąja Tania jam paprasta: „Ateini apie dešimtą, palieki ją šokti ir gali ateiti ketvirtą ryto pasiimti jos iš lygiai tos pačios vietos.“ Jis neperdėjo.
Šioje vietoje reikėtų patikslinti, jog šokis Tatjanai – tai ne tik šėlsmas pagal muzikos ritmą. „Kai tėvai išsiskyrė ir viduje susikaupė daug visko, viena buvo apie viską kalbėtis, bet visai kas kita – išsilieti fiziškai“, – atvirauja ji. Dar studijų Vilniuje laikais grįžusi į gimtąją Pabradę mergina su bičiuliais nutarė nueiti į pamėgtą diskoteką. Jos nusivylimui, dekoracijų ant sienų beveik nebuvo nelikę, tik prie pulto tebekaraliavo tas pats jau kiek senstelėjęs DJ Playboy. „Kai tualeto veidrodyje pamačiau savo galvą, kyšančią virš paauglių mergaičių, galutinai supratau, kad čia nebėra ką veikti“, – sako Tatjana ir prisipažįsta, kad tuomet buvo apėmęs nostalgiškas liūdesys. Tačiau pasiduoti slogioms mintims ar emocijoms – ne jos būdas. Joms užplūdus vis dar labai praverčia nuo vaikystės įvaldyta diskoterapija: įsijungi muziką ir šoki, šoki, šoki…

Tatjana šiandien. (Asmeninio albumo nuotr.)

Tatjana šiandien. (Asmeninio albumo nuotr.)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų