(Kristinos Eglės nuotr.)

Gyvenimas Kuveite: lėčiau, ramiau, karščiau

Gyvenimas Kuveite: lėčiau, ramiau, karščiau

Kuveitas Kristiną Eglę pasitiko akinančia saule ir beveik 50 laipsnių karščiu, kuris po Londone praleisto dešimtmečio buvo visai malonus pokytis. Šioje Artimųjų Rytų valstybėje, kurioje gyvena jau trečius metus, lietuvė nuo pirmųjų dienų pasijuto kaip namie.

Man labai pasisekė, kad persikėlus gyventi į Kuveitą neteko visų ryšių kurti nuo nulio. Šioje valstybėje mano draugas jau buvo įsikūręs anksčiau, todėl atvažiavusi susipažinau su jo kolegomis, draugais ir pamažu pradėjau atrasti savus žmones. Tačiau tai nereiškia, kad atvykusiems įsilieti į vietinių gyvenimą labai lengva. Kuveitiečiai itin vertina privatumą, atidžiai atsirenka žmones, su kuriais bendrauja ir užmezga artimesnius santykius. Gautas kvietimas apsilankyti svečiuose – lyg tvirtas draugystės įrodymas. Bet jei jau pavyksta įsilieti į vietinių būrį, esi priimamas itin šiltai. Kuveitiečius vadinčiau vienais draugiškiausių mano sutiktų žmonių. Vis dar stebina šios šalies gyventojų draugiškumas ir noras padėti. Būtent dėl jų šiltumo ir geranoriškumo nuo pat pirmos dienos čia jaučiausi lyg atradusi naujus namus.

Be abejo, vakariečius stebinančių dalykų šioje Persijos įlankos valstybėje yra ne vienas. Pavyzdžiui, kuveitiečių šeimos turi daug namų ūkio darbuotojų: auklių, tarnaičių, sodininkų, dirbančių milžiniškose, rūmus primenančiose vilose. Kuveite, kaip ir daugelyje šio regiono šalių, labai daug pigios darbo jėgos, emigravusios iš Filipinų, Indijos, Šri Lankos. Imigrantai sudaro beveik du trečdalius šiandienės Kuveito populiacijos. Todėl kavinėje, restorane ar parduotuvėje įprasta matyti dirbančius svetimšalius ir girdėti kreipinius „sir“ arba „ma’am“.

Patys kuveitiečiai tikrai nėra darboholikai, nors, be abejo, ir čia yra sunkiai plušančių žmonių. Vis dėlto asmeninis gyvenimas ir šeima visuomet užima pirmą vietą. Šios dvi sferos Kuveite griežtai atskirtos. Todėl netenka nerimauti, ar nereikės dirbti viršvalandžių, ar pakaks laiko susitikti su draugais. Gyvendami Kuveite turime daug laiko ir galimybių keliauti, užsiimti savo pomėgiais ar tiesiog patinginiauti. Apskritai čia gyvenimas vyksta daug lėčiau nei Vakaruose. Žmonės labiau atsipalaidavę, patiria mažiau įtampos kasdieniame gyvenime ir darbe, ypač vertina šeimos buvimą drauge. Todėl, pavyzdžiui, nors penktadieniai yra nedarbo diena, tądien susitikti su draugais beveik neįmanoma – visi būna su artimaisiais.

Šeimos susibūrimas neatsiejamas ir nuo ramadano. Šis mėnuo Kuveite – viena mano mėgstamiausių tradicijų. Dieną visi restoranai ir kavinės uždaryti, viešumoje negalima ne tik valgyti ar gerti, bet ir rūkyti (maisto apribojimai negalioja tik vaikams, ligoniams ir nėščiosioms). Tačiau nusileidus saulei visi susirenka prie didelio vakarienės stalo, bičiuliai lanko vieni kitus, keičiasi dovanomis. Beje, nors kuveitiečiai labai religingi ir itin gerbia savo tikėjimą, neteko susidurti su įrodinėjančiais, kad islamas – vienintelė teisinga pasaulio religija. Mano draugai mielai atsako į klausimus apie tikėjimą, atvirai kalba apie savo ryšį su Dievu, bet yra labai tolerantiški ir kitoms religijoms.

Vienas dalykų, prie kurių priprasti Kuveite sudėtingiausia, – tai, kad ši šalis visai nepritaikyta pėstiesiems. Atvykus iš Londono buvo sunku nebeturėti galimybės daug ką pasiekti pėsčiomis ir jaustis nepriklausomai. Anksčiau pasivaikščiojimai Temzės pakrantėmis ar viename iš daugelio Londono parkų buvo įprasti, o čia to visiškai nėra. Viena priežasčių – Kuveite visi turi savo automobilius, vaikščioti nepratę, tad daug kur nėra net šaligatvių. Be to, degalų kainos ypač žemos, ir gyventojams nėra jokio poreikio skaičiuoti, kiek kainuos nuvažiuoti iki parduotuvės ar kavinės.

Žmonės Kuveite tiesiog pamišę dėl „Instagram“ ir „Snapchat“.

Gyvendama Kuveite ilgiuosi ir kultūrinio gyvenimo, kuriuo taip lepino Londonas: muziejų, galerijų. Tačiau pastaruoju metu ši šalis daug investuoja į savo kultūros populiarinimą. Kuveitas neslepia ambicijų konkuruoti su tokiais gretimais miestais kaip Dubajus ar Doha. Prieš kelerius metus miesto centre atidarytas „Al Shaheed“ skulptūrų parkas, stebinantis aukštu architektūros ir dizaino lygiu. Neseniai duris atvėrė ir kultūros centras su dideliu teatru, restoranų alėja, parku, fontanais. Tad kultūrinio gyvenimo ir renginių nišą Kuveite pastaruoju metu imtasi gana intensyviai pildyti.

Kalbant apie pramogų pasaulį ir viešąjį maitinimą, arabų šalyse yra daug panašumų su Vakarų pasauliu. Kuveito gyventojai labai mėgsta apsipirkinėti, leisti laiką kavinėse ir restoranuose. Buvau nustebusi aptikusi tiek vakarietiškų prekių ženklų, kurių net Londone ne visada pamatysi. Kino teatrai rodo beveik visus Holivudo filmus, tiesa, kartais jie būna cenzūruoti. Socialiniuose tinkluose gyvenimas verda visai kitaip nei Vakarų pasaulyje – žmonės Kuveite tiesiog pamišę dėl „Instagram“ ir „Snapchat“. Kas įdomaus vyksta mieste, kokia nauja kavinė atidaryta, kur paskelbti išpardavimai – visą šią informaciją patogiausia sekti „Instagram“ paskyrose. „WhatsApp“ programėlė populiari norint apsipirkti, išsikviesti taksi ar net užsirašyti pas gydytoją.

Žlugę stereotipai

Vykdama gyventi į Kuveitą didžiausius išankstinius stereotipus buvau susikūrusi religijos ir moterų teisių tema. Bet paaiškėjo, kad būtent šios sritys realybėje yra toliausiai nuo mano įsivaizdavimų ir baimių. Moterys Kuveite tikrai netraktuojamos kaip menkesnės už vyrus. Priešingai, kai kuriais atvejais jos net viršesnės ir turi daugiau privilegijų. Dėl to, kad esu moteris, gyvendama Kuveite nejaučiu jokių apribojimų. Netgi atvirkščiai: jaučiuosi labiau vertinama ir gerbiama nei Vakaruose.

Esama kelių draudimų, kurių moterys turi paisyti, bet tai veikiau – priimtos socialinės normos nei įstatymai. Pavyzdžiui, centriniuose miesto paplūdimiuose negaliu maudytis, bet atokesniuose rajonuose tai galiu daryti be jokių kliūčių. Renkuosi nedėvėti itin trumpų sijonų ar pernelyg aptemptų drabužių, bet tai diktuoja ne įstatymai, o aplinka ir požiūris. Jei segėčiau ypač trumpą mini, niekas manęs nesustabdytų ir nenubaustų, tik iš vyresnio amžiaus praeivių greičiausiai sulaukčiau bent kelių kreivų žvilgsnių.

Arabių neabejingumu madai įsitikinau kasdieniame savo darbe – esu vieno didžiausių Artimųjų Rytų drabužių prekių ženklų dizainerė. Kuriu modernias, vakarietiškas, jaunatviškas ir madą sekančias kolekcijas. Vietos moterys rengiasi labai įvairiai ir įdomiai. Tiesą sakant, manau, kad arabės yra vienos stilingiausių pasaulio moterų. Daugelis jų dėvi burkas, tačiau po šiomis slypi tikras fashion show. Net ir jų burkos dažnai yra įmantriai siuvinėtos, joms naudojami įvairiausi audiniai. Tos, kurios renkasi nenešioti tradicinių kūno apdangalų, vilki labai skirtingai: vienos tarsi nulipusios nuo „Gucci“ podiumo, kitos rengiasi subtiliau ir konservatyviau. Madą sekančios arabės drabužiams, kosmetikai, aksesuarams ir kūno priežiūrai skiria labai daug laiko ir pinigų, o įsigyti vakarietiškų prekių ženklų produkcijos čia yra visos galimybės – nuo H & M iki „Chanel“. Vietos moterys yra kur kas stilingesnės ir originalesnės už čia gyvenančias užsienietes. Vis dėlto apie vietos vyrus to paties pasakyti negaliu: nenešiojantys dišdašų (balto chalato tipo tradicinio drabužio) dažnai atrodo savo aprangai neskiriantys jokio dėmesio.

Nors mada Kuveite svarbi ne visiems, kūno priežiūra, galima sakyti, vienas populiarių arabų – tiek vyrų, tiek moterų – pomėgių. Daugelis merginų koją iš namų iškelia tik kelias valandas praleidusios prieš veidrodį. Nemažai Kuveito jaunimo susidomėję sportu, todėl fitneso klubai, įvairios treniruotės yra madingas laisvalaikio leidimo būdas. Dar kuveitiečiai itin mėgsta keliauti (kai kurie visai vasarai išvyksta iš šalies norėdami pabėgti nuo alinančio karščio), apsipirkinėti prekybos centruose ir leisti laiką kavinėse. Šiuo metu Kuveite itin populiari coffee shops tendencija: jaunimas kavos išsiruošia net dešimtą valandą vakaro – tokiu metu madingos kavinės būna perpildytos. Laisvalaikiu taip pat populiaru važiuoti į dykumas stovyklauti, smėlyje raižyti ratus visureigiais ir ruošti kepsnius.
Nors Kuveitas man greitai tapo lyg antraisiais namais, turistams ši šalis nėra ypač patraukli. Lankytinų, įdomių vietų čia yra, bet to paties negalima pasakyti apie pasirengimą priimti keliautojus. Mano nuomone, įdomiausioms Kuveito vietoms pamatyti visiškai pakaktų keturių dienų. Tarptautinių ir vietos viešbučių šioje šalyje apstu, todėl rasti kur apsistoti nesunku. Kur kas didesnis klaustukas – ką naujo ir įdomaus rasti aplankyti kiekvieną kelionės dieną.

Ką aplankyti

„Al Shaheed“ parką. Skulptūrų parkas su restoranais, kavinėmis, fontanais, lauko teatru, keliais mažais muziejais. Čia vyksta nemokamos jogos pamokos, kiti laisvalaikio užsiėmimai. Įėjimas į parką ir daugelį renginių yra nemokamas. Daugiau informacijos apie jį, kaip ir apie kitas lankytinas vietas, galima susirasti jo „Instagram“ paskyroje.

Kuveito bokštus. Iš garsiųjų bokštų centrinėje miesto dalyje matoma visa Kuveito panorama. Pažintį su jais rekomenduoju pradėti giedrą dieną, užsisakant all inclusive buffet pusryčius kavinėje, o vėliau pakilti į apžvalgos aukštus.

Souk Mubarakiyą. Senasis Kuveito rajonas-turgus, kur galima nusipirkti įvairių prieskonių, riešutų bei datulių. Čia siūloma daug skirtingų produktų: drabužių, kosmetikos, daržovių, šviežios mėsos, žuvų. Geriausia į jį atvykti vakare, kai gyvenimas virte verda kiekviename kampelyje.

„The Avenues“. Didžiausias Kuveito ir Artimųjų Rytų prekybos centras, kuris vis dar plečiasi. Čia rasite visas įsivaizduojamas drabužių parduotuves, restoranus, kavines, SPA ir žaidimų centrus, kino teatrą.

Kur pavalgyti

„Table Otto“. Nuostabus ir labai jaukus restoranas „Al Shaheed“ parke, siūlantis itališką ir amerikietišką maistą. Čia didžiulis salotų pasirinkimas ir pats geriausias „White chocolate flan“ desertas. Smagu užsukti pasivaikščiojus parke ar savaitgalį ateiti vėlyvų pusryčių.

„Naranj“. Autentiško sirų maisto restoranas veikia „The Avenues“ ir „Olympios“ prekybos centruose, bet labiau rekomenduočiau esantį pastarajame. Jis didesnis, jaukesnis, jame didžiulis gardaus maisto pasirinkimas. Smagiausia čia apsilankyti su didele draugų grupe, užsisakyti daug įvairaus maisto ir viskuo dalytis. Pavalgę būsite pavaišinti arabiškais desertais ir šviežiais vaisiais. Gera sėdėti gurkšnojant arbatą, ragaujant desertus, rūkant kaljaną ir niekur neskubant šnekučiuotis su bičiuliais.

„Al Shemam“. Esant Souk Mubarakiya būtina apsilankyti žuvų restorane, nors tai veikiau – maža turgaus aikštelė su plastikinėmis staltiesėmis uždengtais stalais ir pačiu skaniausiu jūros maistu. Surasti šį restoraną tarp daugybės gatvelių sunkoka, tad atsidūrus turguje geriausia kelio pasiteirauti vietinių.

Galerija

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų