D. Hassabiso (kairėje) kūrinys pergudravo Lee Se-dolą. (Scanpix nuotr.)

Didysis protas ir jo kūrėjas D. Hassabisas

Didysis protas ir jo kūrėjas D. Hassabisas

Demiso Hassabiso įsteigta bendrovė siekė sukurti galingiausią pasaulyje dirbtinį intelektą. Tačiau ją nupirko „Google“. Halas Hodsonas domisi, kas dabar priima sprendimus.

2010 m. rugpjūčio popietę konferencijų salėje prie San Fransisko įlankos ant scenos užlipo 34-erių londonietis D. Hassabisas. Jam žingsniuojant pakylos link buvo akivaizdu, kad pranešėjas bando suvaldyti emocijas. Šyptelėjęs prabilo: „Šiandien norėčiau pakalbėti apie kitokius metodus, kaip būtų galima sukurti…“ Jis užsikirto lyg ką tik supratęs, kad ketina garsiai išsakyti didžiausią savo ambiciją. Paskui užbaigė: „BDI.“

BDI – tai bendrasis dirbtinis intelektas, hipotetinė kompiuterinė programa, galinti atlikti intelektines užduotis ne prasčiau, o gal net ir geriau už žmogų. Ji gebės įveikti abstrakčias užduotis, pavyzdžiui, atpažinti nuotraukas arba versti iš vienos kalbos į kitą. Tai jau dabar daro mūsų telefonuose ir kompiuteriuose veikiantis dirbtinis intelektas. Bet BDI taip pat mokės sudėti, atimti, žaisti šachmatais ir kalbėti prancūziškai. Jis supras straipsnius apie fiziką, rašys romanus, kurs investicijų strategijas ir maloniai bendraus su nepažįstamaisiais. Stebės branduolines reakcijas, valdys elektros tiekimo tinklus ir eismo srautus, be didelių pastangų sėkmingai atliks visas įmanomas užduotis. Palyginti su BDI, pažangiausias šiuolaikinis dirbtinis intelektas atrodys lyg kišeninis skaičiuotuvas.

Šiuo metu atlikti visas minėtas užduotis gali tik žmogaus intelektas. Bet šį riboja smegenų dydis. Be to, organizmas jį gali aprūpinti tik ribotu kiekiu energijos. Kadangi BDI veiks kompiuteriuose, šie apribojimai jam negalios. Jo galią lems tik procesorių skaičius. Galbūt pirmiausia BDI bus pavesta stebėti branduolines reakcijas. Bet per sekundę perskaitęs daugiau straipsnių fizikos tema, nei žmogus galėtų perskaityti per tūkstantį gyvenimų, jis greitai atras naujų energijos šaltinių. Pasitelkęs kompiuterių spartą ir plėtrą žmogaus lygio intelektas išspręs visas problemas, kurios dabar atrodo neįveikiamos. Britų laikraščiui „The Observer“ D. Hassabisas pasakė tikįs, kad BDI susidoros su daugybe sričių, tokių kaip „vėžys, klimato kaita, energetika, genomika, makroekonomika [ir] finansinės sistemos“.

Pranešimą D. Hassabisas skaitė „Singularity Summit“ konferencijoje. „Singuliarumas“ šiuo atveju reiškia, futuristų nuomone, labiausiai tikėtiną BDI išdavą. Itin sparčiai apdorodamas informaciją BDI labai greitai taps nepaprastai protingas. Kompiuteriniam intelektui tobulėjant dideliu tempu, žmonėms beliks kosėti nuo silicio dulkių. Vieniems singuliarumas skamba kaip utopija, kitiems – kaip pragaras, ir kadangi tokia ateities vizija grindžiama tik dar neišbandytomis prielaidomis, galima sakyti, kad kiekvieną nuomonę lemia kone religinis įsitikinimas.

Sprendžiant iš pranešimų pavadinimų, dauguma konferencijos dalyvių buvo linkę ateitį įsivaizduoti gražiai: „Protas ir kaip jį sukurti“, „Dirbtinis intelektas prieš senėjimą“, „Pamaina kūnams“, „Keičiant ribą tarp gyvenimo ir mirties“. D. Hassabiso kalbos pavadinimas neskambėjo įspūdingai: „Sistemų neuromokslo metodas kuriant BDI“. Berdamas žodžius D. Hassabisas vaikštinėjo tarp pakylos ir ekrano. Buvo apsirengęs it pareigingas moksleivis: kaštoninės spalvos megztuką ir baltus marškinius. Smulkus stotas tik sustiprino intelektualios asmenybės įspūdį.

D. Hassabisas aiškino, kad iki šiol mokslininkai kūrė BDI dviem skirtingais būdais. Eidami vadinamojo simbolinio dirbtinio intelekto keliu jie bandė aprašyti ir suprogramuoti visas taisykles, reikalingas sistemai, gebančiai mąstyti kaip žmogus. Šis požiūris buvo paplitęs XX a. 9–10 dešimtmečiuose, bet pageidaujamų rezultatų nedavė. D. Hassabiso nuomone, proto architektūra pernelyg subtili, kad ją būtų galima taip aprašyti.

Kitoje stovykloje susibūrė mokslininkai, bandantys atkurti fizinius smegenų tinklus skaitmenine forma. Tai atrodė prasminga. Juk smegenys yra žmogaus intelekto buveinė. Bet, D. Hassabiso įsitikinimu, šie mokslininkai irgi klydo. Jų siekis prilygo bandymams sužymėti visas Visatos žvaigždes. Dar svarbiau tai, kad susitelkta į netinkamą smegenų funkcionavimo lygmenį. Lyg bandytume suprasti, kaip veikia „Microsoft Excel“ programa, ardydami kompiuterį ir stebėdami tranzistorių sąveikas.

D. Hassabisas pasiūlė kompromisą. BDI reikėtų kurti ne kopijuojant apčiuopiamas sistemas ar konkrečias tam tikrose situacijose taikomas taisykles, o pagal tai, kaip smegenys apdoroja informaciją. Kitaip sakant, reikėtų bandyti perprasti ne smegenų sandarą, o programinę įrangą. Tai tapo įmanoma išradus funkcinius magnetinio rezonanso skaitytuvus, leidžiančius stebėti kokia nors veikla užimtas smegenis. Mokslininkas informavo klausytojus apie naujausių tyrimų duomenis: miegant smegenys mokosi atkartodamos potyrius ir iš jų išvesdamos bendrus principus. Dirbtinio intelekto mokslininkai turėtų pabandyti atkurti panašią sistemą.

Apatiniame dešiniajame pirmosios skaidrės kampe pasirodė logotipas – apskritas mėlynas sūkurys ir po juo į vieną sujungti žodžiai: „DeepMind“ (gilus protas – „IQ Life“ past.). Tai buvo pirmas viešas šios įmonės paminėjimas. D. Hassabisas visus metus bandė gauti kvietimą į „Singularity Summit“. Tačiau ši paskaita buvo tik pasiteisinimas. Iš tiesų mokslininkas norėjo bent minutę pasikalbėti su konferenciją finansavusiu Silicio slėnio milijardieriumi Peteriu Thieliu. D. Hassabisas tikėjosi, kad P. Thielis investuos į jo bendrovę.

Jis niekada nepaaiškino, kodėl norėjo būtent šio verslininko paramos. (Per atstovą spaudai D. Hassabisas net kelissyk atsisakė duoti interviu šiam straipsniui. Žurnalas „1843“ bendravo su 25 šaltiniais, įskaitant dabartinius ir buvusius įmonės darbuotojus bei investuotojus. Daugelis kalbėjo anonimiškai, nes neturėjo teisės pasakoti apie įmonę.) Tačiau P. Thielis tiki bendruoju dirbiniu intelektu net labiau nei D. Hassabisas. Kalbėdamas 2009-ųjų „Singularity Summit“ konferencijoje verslininkas pareiškė, kad ateityje reikės bijoti ne robotų sukilimo (tiesa, jis tam pasirengęs geriau nei dauguma žmonių, nes atokioje Naujosios Zelandijos vietovėje įsirengė slėptuvę, kurioje prisiglaustų pasaulį ištikus apokalipsei). Jis nerimavo, kad singuliarumas neateis gana greitai. Norint išvengti ekonomikos nuosmukio pasauliui būtinos naujos technologijos.

D. Hassabiso (kairėje) kūrinys pergudravo Lee Se-dolą. (Scanpix nuotr.)

„DeepMind“ pritraukė 2,3 mln. eurų. P. Thielis investavo 1,6 mln. Kai 2014-ųjų sausį bendrovę už 700 mln. eurų įsigijo „Google“, P. Thieliui ir kitiems ankstyviems investuotojams įdėti pinigai atsipirko su 5000 proc. grąža.

Daugeliui steigėjų tai būtų laiminga pabaiga. Jie galėtų stabtelėti, atsitraukti ir pasimėgauti savo turtu. D. Hassabisui „Google“ įsigijimas tapo tik dar vienu žingsniu siekiant sukurti BDI. Beveik visus 2013 m. jis derėjosi dėl sutarties sąlygų. Nutarta, kad „DeepMind“ veiks kaip atskira bendrovė. Ji naudosis „Google“ teikiamais pranašumais, kaip antai prieiga prie finansinių srautų ir skaičiavimo galios, bet į jos procesus nebus kišamasi.

D. Hassabisas tikėjosi, kad „DeepMind“ bus hibridas: liepsnos startuolio energija, pritrauks geriausių universitetų protus ir naudosis vienos brangiausių pasaulio bendrovių ištekliais. Visos šios sąlygos turėjo padėti greičiau sukurti BDI ir pašalinti žmonijos kančių priežastis.

Kaip auga genijai

D. Hassabisas gimė 1976 m. šiaurinėje Londono dalyje graikų kilmės kipriečio tėvo ir kinų kilmės singapūrietės motinos šeimoje. Jis buvo vyriausias iš trijų vaikų. Motina dirbo britiškoje parduotuvėje „John Lewis“, o tėvas turėjo žaislų krautuvę. Būdamas ketverių Demisas pamatė tėvą su dėde žaidžiant šachmatais ir pradėjo mokytis šio žaidimo. Po kelių savaičių jau įveikdavo suaugusiuosius. Trylikos jis tapo antru geriausiu šachmatininku pasaulyje savo amžiaus grupėje. Aštuonerių išmoko programuoti paprastu kompiuteriu.

1992-aisiais, dvejais metais anksčiau, nei priklausė, D. Hassabisas baigė mokyklą A lygiu. Įsidarbino programuotoju kompiuterinių žaidimų bendrovėje „Bullfrog Productions“. Jis sukūrė žaidimą „Theme Park“, kuriame žaidėjams reikėjo kurti ir valdyti virtualų pramogų parką. Šis sulaukė daug dėmesio – parduota 15 mln. kopijų. Jis priklausė naujam žaidimų žanrui, kuriame reikia ne įveikti priešininką, o optimizuoti sudėtingos sistemos, pavyzdžiui, įmonės ar miesto, veiklą.

D. Hassabisas ne tik kūrė genialius žaidimus, bet ir puikiai juos žaidė. Paauglystėje stalo žaidimų varžybose lakstydavo tarp skirtingų aukštų ir vienu metu žaisdavo šachmatais ir nardais, dėliodavo „Scrabble“ kryžiažodžius, lošdavo pokerį. 1995 m. Kembridže studijuodamas kompiuteriją D. Hassabisas užklydo į studentišką go turnyrą. Tai senovinis strateginis stalo žaidimas, laikomas net sudėtingesniu nei šachmatai. Sakoma, kad norint pasiekti meistriškumo būtina tam tikra intuicija, įgyjama tik per ilgametę patirtį. Niekas nežinojo, ar D. Hassabisas prie žaidimo lentos buvo sėdėjęs anksčiau.

Iš pradžių jis laimėjo naujokų turnyrą. Paskui įveikė geriausią patyrusį žaidėją. Šiuos turnyrus rengęs Kembridžo go meistras Charlesas Matthewsas prisimena, kokį sukrėtimą išgyveno tas žmogus, gavęs į kaulus nuo 19-mečio naujoko. Ch. Matthewsas apsiėmė globoti D. Hassabisą.

D. Hassabisas savo intelektą ir ambicijas visada reiškė per žaidimus. O šie kaitino susidomėjimą intelektu. Stebėdamas savo pažangą žaidžiant šachmatais ėmė domėtis, ar būtų įmanoma kompiuterius užprogramuoti mokytis kaip jis – per kaupiamą patirtį. Jam žaidimai buvo mokymosi aplinka, kuriai tikras pasaulis neprilygo. Jie buvo tvarkingi ir apibrėžti. Kadangi žaidimai atskirti nuo realaus pasaulio, jų galima mokytis be trukdžių ir veiksmingai įsisavinti. Negana to, jie spartina laiką: žaidėjams pakanka kelių dienų nusikalstamam sindikatui įsteigti, o Somos mūšis baigiasi vos per kelias minutes.

1997-ųjų vasarą D. Hassabisas nuvyko į Japoniją. Tų metų gegužę IBM kompiuteris „Deep Blue“ įveikė pasaulio šachmatų čempioną Garį Kasparovą. Tai buvo pirmas kartas, kai kompiuteris nugalėjo šachmatų didmeistrį. Ši partija prikaustė pasaulio dėmesį ir sustiprino nerimą dėl augančios kompiuterių galios bei potencialaus pavojaus. Susitikęs su japonų stalo žaidimų meistru Masahiko Fujuwarea D. Hassabisas išdėstė planą, kaip ketina suderinti savo susidomėjimą strateginiais žaidimais ir dirbtiniu intelektu: vieną dieną jis sukursiąs kompiuterinę programą, galinčią įveikti geriausią go žaidėją.

D. Hassabisas karjerą pradėjo metodiškai. „Sulaukęs 20-ies Demisas vis labiau tikėjo, kad, prieš jam pradedant dirbti su dirbtiniu intelektu norimu lygiu, būtina išpildyti tam tikras sąlygas, – pasakojo Ch. Matthewsas. – Jis turėjo planą.“

1998 m. jaunuolis įsteigė žaidimų studiją „Elixir“ ir susitelkė į vieną itin ambicingą žaidimą – sudėtingą politinę simuliaciją „Republic: The Revolution“. Prieš kelerius metus, kai dar mokėsi mokykloje, D. Hassabisas buvo pasakęs bičiuliui Mustafai Suleymanui, kad norint sumodeliuoti sudėtingas pasaulio sąlygas ir išspręsti painiausias socialines problemas būtina kurti plataus masto simuliacijas. Dabar jis bandė tai padaryti žaidime.

Kaip paaiškėjo, norus paversti kompiuteriniu kodu buvo sunkiau, nei tikėtasi. Galiausiai „Elixir“ išleido supaprastintą žaidimo versiją, kurią kritikai priėmė ne itin entuziastingai. Kiti žaidimai visai nenusisekė (vienas jų buvo Džeimso Bondo stiliaus blogiukų simuliatorius „Evil Genius“). 2005 m. balandį D. Hassabisas uždarė „Elixir“. Ch. Matthewsas mano, kad jis buvo įsteigęs bendrovę tik norėdamas įgyti vadybos patirties. Dabar prieš imantis BDI jam trūko žinių tik vienoje srityje. D. Hassabisas turėjo perprasti žmogaus smegenis.

2005 m. D. Hassabisas pradėjo studijuoti Londono universiteto koledžo neuromokslų doktorantūroje ir paskelbė įtakingų tyrimų apie atmintį ir vaizduotę. Viename jau daugiau kaip 1000 kartų cituotame straipsnyje jis atskleidė, jog dėl amnezijos kenčiantys žmonės sunkiai įsivaizduoja naujas patirtis, ir padarė prielaidą, kad atmintis bei psichinių vaizdinių kūrimas yra susiję. D. Hassabisas gilinosi į smegenis, nes tik jas išmanydamas galėjo imtis kurti BDI. Kone visuose tyrimuose grįždavo prie to paties klausimo: kaip žmogaus smegenys gauna ir išsaugo sąvokas bei žinias?

„DeepMind“ D. Hassabisas oficialiai įsteigė 2010 m. lapkričio 15 d. Bendrovės misija nepasikeitė iki šiol: įminti intelekto paslaptį ir paskui šias žinias panaudoti sprendžiant visas kitas problemas. Kaip išgirdo „Singularity Summit“ klausytojai, tai reiškia pastangas išsiaiškinti, kaip smegenys atlieka užduotis, ir perkelti šiuos principus į programinę įrangą, kuri galėtų mokytis tokiais pačiais metodais.

Istorinė dvikova baigėsi dirbtinio intelekto pergale. (Scanpix nuotr.)

D. Hassabisas neapsimeta, kad mokslas jau perprato žmogaus protą. BDI neįmanoma suprojektuoti paprasčiausiai remiantis šimtais neuromokslininkų tyrimų. Bet, jo nuomone, žinoma jau pakankamai, kad būtų galima pradėti kurti BDI jo sumanytu būdu. Vis dėlto gali būti, kad šis įsitikinimas prasilenkia su tikrove. Neabejotinai dar labai menkai suprantame, kaip veikia smegenys. 2018 m. grupė australų mokslininkų suabejojo D. Hassabiso daktaro disertacijos išvadomis. Žinoma, tai tik vienas straipsnis, bet net ir šis atvejis rodo, kad moksliniai duomenys, kuriais grindžiamos „DeepMind“ pastangos, anaiptol nėra neginčijami.

„DeepMind“ steigėjais taip pat tapo M. Suleymanas ir dėl BDI pamišęs Shane’as Leggas iš Naujosios Zelandijos, su kuriuo D. Hassabisas susipažino Londono universiteto koledže. Bendrovės reputacija augo kaip ant mielių ir D. Hassabisą supo talentingi darbuotojai. „Jis – lyg magnetas“, – sakė buvęs „DeepMind“ vykdomasis direktorius Benas Faulkneris. Nemažai naujų darbuotojų atvykdavo iš Europos, kur nepasiekia baisieji Silicio slėnio milžinų, tokių kaip „Google“ ir „Facebook“, žvilgsniai. Galbūt didžiausias „DeepMind“ pasiekimas buvo tai, kad ji nuo pat pradžių buvo užsibrėžusi įdarbinti ir išsaugoti talentingiausius ir geriausius darbuotojus. Bendrovės biuras įsikūrė Raselo aikštėje, Blumsberyje, esančio namo palėpėje, kitapus gatvės nuo Londono universiteto koledžo.

Vienas mašininio mokymosi metodų, į kurį susitelkė įmonė, kilo iš D. Hassabiso susižavėjimo žaidimais ir neuromokslu. Tai – skatinamasis mokymasis. Tokios programos renka informaciją apie savo aplinką ir iš jos mokosi daug sykių atkartodamos potyrius. Šis procesas primena žmogaus smegenų veiklą miegant, apie kurią D. Hassabisas kalbėjo per „Singularity Summit“ paskaitą.

Skatinamasis mokymasis prasideda nuo balto lapo. Programai parodoma virtuali aplinka (pavyzdžiui, šachmatų arba kompiuterinio žaidimo simuliacija), apie kurią ji nežino nieko, išskyrus taisykles. Programoje yra bent vienas komponentas, vadinamas nervų tinklu. Jį sudaro skaičiavimo darinių sluoksniai, kurie analizuodami informaciją ieško tam tikrų savybių arba strategijų. Kiekvienas sluoksnis analizuoja aplinką vis kitu abstraktumo lygiu. Iš pradžių šiems tinklams sekasi prastai, bet jie įsimena nesėkmes, eksperimentuoja su skirtingomis strategijomis, gauna atlygį už sėkmę ir taip vis labiau tobulėja. Jei programa perkelia šachmatų figūrą ir dėl to pralaimi partiją, tos klaidos ji nebekartos. Tačiau labiausiai dirbtinis intelektas žavi tuo, kaip greitai geba atkartoti užduotis.

Didžiausią pasiekimą „DeepMind“ pristatė 2016 m., kai bendrovės komanda sukūrė dirbtinio intelekto programą, kuri pasitelkusi skatinamąjį mokymąsi ir kitus metodus išmoko žaisti go. „AlphaGo“ visus apstulbino 2016-aisiais Seule per penkių partijų turnyrą įveikusi pasaulio čempioną. Ši 280 mln. žiūrovų akivaizdoje pasiekta kompiuterio pergalė dešimtmečiu pralenkė specialistų prognozes. Kitais metais patobulinta „AlphaGo“ versija sutriuškino kinų go čempioną.

Kaip ir „Deep Blue“ 1997-aisiais, „AlphaGo“ pakeitė požiūrį į žmonijos laimėjimus. Žmonių čempionai, vieni įspūdingiausių pasaulio protų, jau nebėra aukščiausia intelekto išraiška. D. Hassabisas įgyvendino savo tikslą prabėgus beveik 20 metų po to, kai apie jį užsiminė M. Fujuwareai. D. Hassabisas yra pasakęs, kad ta partija jį kone pravirkdė. Tradiciškai go mokinys grąžina skolą mokytojui jį įveikdamas. D. Hassabisas atsidėkojo Ch. Matthewsui nugalėdamas visą žaidimą.

„Deep Blue“ pergalę nulėmė skaičiavimo galia ir sparta, bet „AlphaGo“ stilius atrodė meniškas, kone žmogiškas. Savo grakštumu ir sudėtingumu, gebėjimu iškilti aukščiau skaičiuojamosios jėgos programa tarsi parodė, kad „DeepMind“ gerokai lenkia konkurentus bandydama sukurti programą, kuri galėtų gydyti ligas ir valdyti miestus.

Atėjus milžinui

D. Hassabisas vis kartoja, kad su „DeepMind“ pasaulis bus geresnis. Bet apie BDI neįmanoma kalbėti užtikrintai. Net jei BDI vis dėlto bus sukurtas, kas gali pasakyti, ar jis elgsis altruistiškai, ar piktavališkai? Ar leisis valdomas žmonijos? Ir net jei bus paklusnus, kas turėtų paimti vadeles į rankas?

D. Hassabisas gina „DeepMind“ nepriklausomybę nuo pat pradžių. Jis visada reikalavo, kad įmonės būstinė liktų Londone. Kai 2014 m. bendrovę įsigijo „Google“, valdžios klausimas tapo kaip niekada aktualus. D. Hassabisas nejautė poreikio parduoti „DeepMind“. Lėšų pakako, be to, jis buvo numatęs planą, pagal kurį moksliniai tyrimai būtų finansuojami kuriant kompiuterinius žaidimus. „Google“ finansinis užnugaris viliojo, bet, kaip ir daugelis steigėjų, D. Hassabisas nenorėjo lengva ranka perleisti paties išpuoselėtos įmonės. Į sutartį įtraukta sąlyga, neleidžianti „Google“ vienašališkai perimti bendrovės intelektinės nuosavybės. Kaip pasakoja su sandoriu susipažinęs asmuo, likus metams iki įsigijimo abi šalys pasirašė neviešinamą Etikos ir saugumo priežiūros sutartį, kurią sudarė aukštesnieji Londono teisininkai.

Pagal šią sutartį svarbiausias „DeepMind“ BDI technologijas, nepriklausomai nuo to, kada jos sukurtos, kontroliuoja vadinamoji Etikos taryba. Tai ne šiaip kosmetinė „Google“ nuolaida. Pasak vieno šaltinio, ji suteikia „DeepMind“ tvirtą teisinį užnugarį kontroliuojant vertingiausias ir potencialiai pavojingiausias technologijas. Tarybos narių vardai neviešinami, bet kitas „DeepMind“ ir „Google“ artimas šaltinis tvirtina, kad jai priklauso visi trys „DeepMind“ steigėjai. („DeepMind“ nesutiko atsakyti į išsamius klausimus apie Priežiūros sutartį, bet atskleidė, kad „nuo pat pradžių skyrėme labai daug dėmesio etikos priežiūrai ir valdymui“.)

„DeepMind“ turi ir dar vieną svertą – gerą vardą. Tiesa, šį reikia nuolat atnaujinti.

D. Hassabisas „DeepMind“ likimą valdo ir kitais būdais. Vienas jų – lojalumas. Buvę ir esami darbuotojai tvirtina, kad viena svarbiausių „DeepMind“ stiprybių yra D. Hassabiso mokslinių tyrimų planas. Jo programa, siūlanti kerintį ir svarbų darbą be akademinio pasaulio spaudimo, pritraukė šimtus talentingiausių pasaulio specialistų. „DeepMind“ turi padalinių Paryžiuje, Albertoje (Kanada) ir Amsterdame. Daugelis darbuotojų jaučiasi artimesni D. Hassabisui ir jo misijai nei pajamų ištroškusiai pagrindinei korporacijai. Puoselėdamas šią asmeninę ištikimybę D. Hassabisas ir toliau turės rimtą svertą prieš vienintelę akcininkę. O „Google“ verčiau išlaikyti dirbtinio intelekto specialistus sau pavaldžioje įmonėje, nei leisti jiems pabėgti į „Facebook“ ar „Apple“.

„DeepMind“ turi ir dar vieną svertą – gerą vardą. Tiesa, šį reikia nuolat atnaujinti. Šioje srityje bendrovės sprendimai nepriekaištingi. „AlphaGo“ buvo sėkmingas viešųjų ryšių triukas. Po sandorio su „Google“ įmonė vis pateikia stebuklų, traukiančių pasaulio dėmesį. Viena programa geba akies skenogramoje aptikti dėmes, pagal kurias galima diagnozuoti geltonosios dėmės degeneraciją. Kita programa, savo struktūra primenanti „AlphaGo“, neturėdama jokios išankstinės patirties vos per 9 valandas perprato šachmatus ir žaisdama vien su savimi tapo geriausia pasaulyje šachmatininke. 2018 m. gruodį programa „AlphaFold“ pademonstravo gebanti tiksliau nei konkurentės iš sudedamųjų dalių sąrašo nuspėti trimatę baltymų struktūrą. Gali būti, kad tai pirmieji žingsniai bandant išgydyti tokias ligas kaip Parkinsono ir Alzheimerio.

„DeepMind“ itin didžiuojasi algoritmais, sukurtais apskaičiuoti efektyviausius būdus vėsinti „Google“ duomenų centrus, kuriuose dūzgia apie 2,5 mln. serverių. 2016 m. „DeepMind“ pareiškė 40 proc. sumažinusi „Google“ energijos sąnaudas. Bet kai kurie vidiniai šaltiniai tvirtina, kad pagyros perdėtos. „Google“ duomenų centrus algoritmais optimizuodavo dar gerokai iki įsteigiant „DeepMind“. „Jie tik bando pasirodyti gražesnėje šviesoje, kad „Alphabet“ įžvelgtų pridėtinę vertę“, – sakė vienas „Google“ darbuotojų. Už tokias paslaugas motininė „Google“ bendrovė „Alphabet“ atriekia „DeepMind“ nemenkas sumas. 2017-aisiais grupės bendrovėms „DeepMind“ išrašė 63 mln. eurų vertės sąskaitų. Tačiau net ir ši suma nublanksta prieš „DeepMind“ išlaidas. Tais pačiais metais vien darbuotojams įmonė išleido 234 mln. eurų. Iš viso 2017 m. „DeepMind“ patyrė 330 mln. eurų nuostolių.

Turtingai milžinei tai menki pinigai. Bet kitos nuostolingos „Alphabet“ pavaldžios bendrovės sulaukia šykščios generalinės finansų direktorės Ruth Porat dėmesio. Pavyzdžiui, paaiškėjus, kad investicijos į interneto paslaugų tiekėją „Google Fiber“ atsipirks tik per kelis dešimtmečius, įmonės veikla buvo pristabdyta. Asmeniniuose pokalbiuose dirbtinio intelekto mokslininkai spėlioja, ar „poratitas“ neištiks ir „DeepMind“.

Apgalvotas dirbtinio intelekto pažangos demonstravimas yra neatsiejamas nuo „DeepMind“ strategijos valdyti vadovus ir parodyti jiems, ko vertas geras įmonės vardas. Tai ypač naudinga dabar, kai „Google“ sulaukia vis daugiau kaltinimų pažeidžianti vartotojų privatumą ir skleidžianti suklastotas naujienas. Be to, „DeepMind“ turi draugų aukščiausiame lygmenyje: įmonei simpatizuoja vienas iš dviejų „Google“ steigėjų Larry Page’as, dabar einantis „Alphabet“ generalinio direktoriaus pareigas. Jei D. Hassabisas turi vadovą, tai juo galima pavadinti L. Page’ą. XX a. septintajame dešimtmetyje L. Page’o tėvas Carlas studijavo nervų tinklus. Karjeros pradžioje L. Page’as sakydavo sukūręs „Google“ vien tam, kad galėtų įsteigti dirbtinio intelekto bendrovę.

Griežta „DeepMind“ kontrolė, būtina į viešumą patenkančiai informacijai suvaldyti, ne visai dera su įmonėje vyraujančia akademine dvasia. Kai kurie mokslininkai skundžiasi, kad kartais sunku paskelbti tyrimų rezultatus. Prieš pateikiant straipsnius konferencijoms bei žurnalams tenka įveikti negailestingą vidinę patikrą. „DeepMind“ mano privalanti elgtis atsargiai, kad BDI perspektyvomis neišgąsdintų visuomenės. Bet per didelis uždarumas gali sugadinti akademinę nuotaiką ir susilpninti darbuotojų ištikimybę.

Prabėgus penkeriems metams nuo sandorio su „Google“, „DeepMind“ valdžios klausimas kaip niekada opus. Artėja laikas, kai įmonės steigėjai ir ankstyvieji darbuotojai galės pasitraukti su išmokomis, kurias uždirbo iš šio įsigijimo (D. Hassabiso akcijų vertė galėjo siekti apie 120 mln. eurų). Bet bendrovei artimas šaltinis tvirtina, kad „Alphabet“ atidėjo steigėjų išmokas dvejiems metams. D. Hassabisas greičiausiai nepasinaudos proga pasitraukti, nes jo susidomėjimas BDI dar neišblėso. Pinigai jam įdomūs tik kaip priemonė svarbiausiam gyvenimo tikslui pasiekti. Bet kai kurie kolegos jau pasišalino. Nuo 2019 m. pradžios įmonę paliko trys dirbtinio intelekto inžinieriai. O vienas garsiausių pasaulyje saugumo inžinierių Benas Laurie grįžo pas ankstesnį darbdavį „Google“. Tai nedideli nuostoliai. „DeepMind“ siūlo tokią džiugią misiją ir gerą atlyginimą, kad išeina vienetai.

Kol kas „Google“ pernelyg nesikiša į „DeepMind“ veiklą. Tačiau vienas pastarojo meto įvykis kelia klausimų, kaip ilgai bendrovei pavyks išsaugoti nepriklausomybę.

Sunkūs klausimai

„DeepMind“ visada planavo pasitelkti dirbtinį intelektą sveikatos priežiūrai pagerinti. 2016 m. vasarį ji įsteigė naują padalinį „DeepMind Health“, kuriam vadovauja vienas įmonės steigėjų Mustafa Suleymanas. Jo motina buvo Jungtinės Karalystės nacionalinei sveikatos priežiūros tarnybai priklausančių gydymo įstaigų slaugė. Vyras tikėjosi sukurti programą „Streams“, kuri įspėtų gydytojus apie suprastėjusią paciento sveikatą. „DeepMind“ atlygis priklausytų nuo rezultatų. Kadangi tam reikėjo prieigos prie jautrios informacijos apie pacientus, M. Suleymanas įsteigė Nepriklausomos priežiūros grupę, kurią sudarė garsūs britų sveikatos priežiūros sistemos ir technologijų sektoriaus atstovai. „DeepMind“ ne be reikalo pasirinko atsargų kelią. Britų informacijos komisaras vėliau išsiaiškino, kad viena projekte dalyvavusių ligoninių tvarkydama pacientų duomenis pažeidė įstatymą. Tačiau 2017 m. pabaigoje M. Suleymanas pasirašė sutartis su keturiomis didelėmis Nacionalinei sveikatos priežiūros tarnybai pavaldžiomis ligoninėmis.

2018 m. lapkričio 8 d. „Google“ pranešė įsteigusi savo sveikatos priežiūros padalinį „Google Health“. Po penkių dienų paskelbta, kad į bendrovės veiklą bus įtraukta ir „DeepMind Health“. Atrodo, „DeepMind“ nebuvo iš anksto įspėta apie šį sprendimą. Kaip rodo gauta informacija, projekte dalyvavusioms ligoninėms apie permainas pranešta iki jų likus vos trims dienoms. „DeepMind“ atsisakė atskleisti, kada prasidėjo pokalbiai apie susijungimą, bet pranešė, kad laikotarpis nuo pranešimo iki viešo paskelbimo buvo sutrumpintas dėl skaidrumo. 2016-aisiais M. Suleymanas rašė, kad „jokiame etape pacientų duomenys nebus susieti su „Google“ paskyromis, produktais arba paslaugomis“. Atrodo, jo pažadas buvo sulaužytas. (Atsakydama į žurnalo „1843“ klausimus „DeepMind“ pareiškė, kad „šiame etape „Google“ neperėmė nė vienos iš mūsų sutarčių ir taip nutiktų tik sutikus partneriams. „Streams“ tapus „Google“ paslauga pacientų duomenų negalima naudoti tiekiant kitus „Google“ produktus ar paslaugas.“)„Google“ aneksija supykdė „DeepMind Health“ darbuotojus.

Šie įvykiai rodo, kad periferiniai „DeepMind“ veiklos elementai nėra visiškai nepriklausomi nuo „Google“.

Kaip tvirtina sveikatos komandai artimi žmonės, užbaigus sujungimo procesus, įmonę ketina palikti dar daugiau žmonių. Vienas Nepriklausomos priežiūros grupės narių Mike’as Brackenas jau pasitraukė. Kaip pasakoja daug šį įvykį mačiusių žmonių, M. Brackenas išėjo 2017 m. gruodį nusivylęs, kad grupė neatlieka realios priežiūros. Jam pasiteiravus M. Suleymano, ar šis sutiktų suteikti grupės nariams nevykdomųjų direktorių atskaitomybės ir valdymo galių, M. Suleymanas prunkštelėjo. („DeepMind“ atstovas žiniasklaidai pareiškė „neprisimenantis“ tokio įvykio.) Nepriklausomos priežiūros grupės vadovas Julianas Huppertas sakė, kad grupė „valdė radikaliau“, nei tikėjosi M. Brackenas, nes jos nariai galėjo kalbėti atvirai ir nebuvo saistomi konfidencialumo įsipareigojimų.

Šie įvykiai rodo, kad periferiniai „DeepMind“ veiklos elementai nėra visiškai nepriklausomi nuo „Google“. Oficialiai „DeepMind“ pranešė: „Visi sutarėme, kad sujungus šias veiklas išsiplės ištekliai.“ Tačiau kyla klausimas, ar „Google“ gali panašų sprendimą priimti ir dėl „DeepMind“ pasiekimų BDI srityje.

Iš šalies atrodo, kad „DeepMind“ pažanga vyksta šuoliais. Įmonė jau sukūrė programinę įrangą, galinčią atlikti užduotis antžmogišku lygmeniu. Neretai D. Hassabisas kaip pavyzdį pateikia „Atari“ konsolei sukurtą kompiuterinį žaidimą „Breakout“. Jame žaidėjas valdo blokštą, kurį gali horizontaliai stumdyti ekrano apačioje, juo atmušinėti kamuoliuką į aukščiau kabančias plytas ir taip jas sunaikinti. Žaidėjas laimi, kai nebelieka nė vienos plytos.

Pralaimima neatmušus kamuoliuko. Be jokių instrukcijų „DeepMind“ programa ne tik išmoko žaisti šį žaidimą, bet ir suprato, kaip atmušti kamuoliuką į erdvę už plytų, kad jis jas naikintų atsimušinėdamas nuo galinės sienos. D. Hassabiso teigimu, tai rodo skatinamojo mokymosi galią ir antgamtiškus „DeepMind“ kompiuterinių programų gebėjimus.

Pavyzdys įspūdingas, bet D. Hassabisas nutyli keletą dalykų. Jei virtualusis blokštas judėtų bent kiek aukščiau, programa imtų klysti. „DeepMind“ programos išmoktas gebėjimas toks ribotas, kad ji negalėtų sureaguoti net į menkiausius aplinkos pokyčius – nebent tik po dar kelių tūkstančių skatinamojo mokymosi ciklų. Bet realiame pasaulyje tokios permainos vyksta nuolat. Diagnostiniam intelektui nėra dviejų identiškų organų. Mechaniniam intelektui neįmanoma vienodai suderinti dviejų variklių. Taigi virtualiajame pasaulyje ištobulintas programas išleisti į tikrą pasaulį yra nepaprastai sunku.

Antras dalykas, apie kurį retai užsimena „DeepMind“, yra tai, kad sėkmė virtualioje aplinkoje priklauso nuo atlygio funkcijos: signalo, leidžiančio programai pamatuoti savo pažangą. Programa išsiaiškina, kad kamuoliukui atsimušinėjant nuo galinės sienelės rezultatas auga. Iš esmės „DeepMind“ sėkmę su „AlphaGo“ nulėmė tai, kad buvo sukurta su tokiu sudėtingu žaidimu suderinta atlygio funkcija. Deja, realiame pasaulyje paprastų atlygių nėra. Pažangą retai galima pamatuoti laimėtų taškų suma. Ir net tais atvejais, kai tokius matavimo vienetus įmanoma pritaikyti, problemą apsunkina politiniai iššūkiai. Norint suderinti klimato būklės atlygio signalą (milijoninių anglies dioksido dalelių skaičių atmosferoje) su naftos bendrovių atlygio signalu (akcijų kaina) reikia įtikti daugybei žmonių, turinčių prieštaringų motyvų. Dažniausiai atlygio signalai būna silpni. Žmogaus smegenys retai gauna aiškų grįžtamąjį ryšį apie užduoties sėkmę dar jos neužbaigusios.

„DeepMind“ bando šiuos klausimus spręsti pasitelkdama didelę skaičiuojamąją galią. Skaičiuojant žmogaus žaidimo laiku „AlphaGo“ mokosi tūkstančius metų. Daugelis dirbtinio intelekto mąstytojų spėja, kad šis sprendimas yra netinkamas užduotims, kurių atlygis silpnesnis. „DeepMind“ pripažįsta, jog tokių dviprasmybių išties esama. Neseniai įmonė susitelkė į strateginį kompiuterinį žaidimą „StarCraft 2“. Žaidimo pradžioje priimami sprendimai padarinių sulaukia vėliau. Tai jau panašiau į tą painų ir uždelstą grįžtamąjį ryšį, būdingą daugeliui realaus pasaulio užduočių. Per sausio mėnesį surengtą parodomąjį renginį „DeepMind“ programa įveikė vienus geriausių pasaulio žaidėjų. Demonstracija buvo labai suvaržyta, bet vis tiek įspūdinga. Įmonės programos taip pat pradeda mokytis atlygio funkcijų stebėdamos užduočių autorių grįžtamąjį ryšį. Tačiau įterpiant žmogaus įtaką rizikuojama prarasti mastą ir spartą, kuriais pasižymi grynas kompiuterinis informacijos apdorojimas.

Dabartiniai ir buvę „DeepMind“ bei „Google“ mokslininkai, dėl griežtų konfidencialumo sutarčių pageidavę išlikti anonimiški, irgi skeptiškai vertina „DeepMind“ galimybes sukurti BDI tokiais metodais. Jiems atrodo, kad visų pirma siekiant gerų rezultatų sumodeliuotoje aplinkoje labai sunku išspręsti atlygio signalo problemą. Vis dėlto „DeepMind“ ir toliau grindžia tyrimus būtent šiuo metodu. Įmonėje vyksta vidiniai turnyrai, kuriuose skirtingų programuotojų komandų programos varžosi dėl valdžios virtualiose teritorijose.

D. Hassabisui visas gyvenimas atrodo kaip žaidimas. Juos jis kūrė didelę gyvenimo dalį ir vis dar dažnai žaidžia laisvalaikiu. Įmonėje „DeepMind“ žaidimus jis pasirinko kaip priemonę kurti BDI. Kaip ir jo programinė įranga, D. Hassabisas mokosi iš patirties. Galbūt siekis sukurti BDI išsikvėps pristačius naudingų medicinos technologijų ir įveikus geriausius pasaulyje žaidėjus. Tai būtų reikšmingi pasiekimai, bet jie nepatenkintų tikrųjų jo troškimų. Tačiau galimybė sukurti BDI vis dar yra. Dirbant „Google“ panosėje, bet nepasiduodant jos valdžiai. Jei taip ir nutiks, D. Hassabisas laimės visų sunkiausią žaidimą.

Halas Hodsonas yra „The Economist“ technologijų korespondentas.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų