(Andriaus Burbos nuotr.)

Bijūnas, pravarde Kiškis

Bijūnas, pravarde Kiškis

Fotografas Andrius Burba nepamiršo pirmojo savo interviu televizijoje klausimo: „Nusprendėte eiti lengviausiu keliu – fotografuoti kačiukus?“ Rusnei Marčėnaitei jis patvirtina tikrai negalvojęs, kad pūkuoti herojai – garantuotas būdas užkariauti pasaulį.

Bet sėkmė išties atėjo, vos interneto svetainėje buvo publikuotas pirmas „Underlook“ projektas – gyvūnų parodoje A. Burbos išfotografuotos katės. Jis tiki, kad žiūrovus papirko ne fotografijos objektas, o idėja – parodyti gyvūnus taip, kaip jų niekas nėra matęs. Internete išvydęs nuotrauką, kur šeimininkas iš apačios buitiškai nufotografavo ant stiklinio stalo stovinčią katę, A. Burba nusprendė – galima padaryti profesionaliau, o ir „modelių“ turi būti daugiau.

Viešai paskelbęs nuotraukas, po dviejų savaičių sulaukė skambučio iš vienos leidyklos Vokietijoje – su siūlymu išleisti knygą. Ši dar nebuvo atspausdinta, kai autorius jau parodė leidyklai antrą projektą – šunų fotografijas. Įvykiai keitėsi taip dinamiškai, o idėja ir procesas taip užkabino, kad netrukus fotografas atsisveikino ir su mėgstamu darbu, ir su devynerius metus puoselėtomis ambicijomis tapti mados ir reklamos fotografu.

„Su gyvūnais paprasčiau, jiems nereikia sakyti, kad ką nors padarytų, ir nereikia stengtis kažko nepasakyti, kad ko nors nepadarytų“, – teigė A. Burba, jau patyręs, kad šunis, kurių dėmesį galima patraukti maistu, fotografuoti lengviau nei kates, kurių elgesys fotosesijose patvirtina posakį – ką katė žmogui pasakys, tą jis ir padarys.

Žurnalistams projekto „Underlook“ kūrėjas pasakojo vieną dieną nufotografuosiantis savuoju būdu ir tigrą. Bet kol kas įrodymu sau, kad gali daugiau, nei fotografuoti šunis ir kates, tapo arklių fotosesijos, kurių pirmąją pasidovanojo per 24-ąjį gimtadienį. „Daugiau“ čia reiškia ir technologinį iššūkį – sugalvoti ir pagaminti konstrukciją, galinčią atlaikyti daugiau nei pusę tonos sveriantį gyvūną. Meninis projektas virto vadybiniu, prie kurio prisidėjo apie 40 žmonių – skaičiuojant nuo žemėje įkastos dėžės projektuotojo iki stiklo valytojo ir dresuotojo, turėjusio masinti „herojus“ cukraus gabalėliais.

A. Burba sau vietą įsirengė trijų metrų gylio duobėje po trigubu grūdintu stiklu, kur beveik be paliovos spaudant fotoaparato pultelį per maždaug 20 minučių trunkantį vieno arklio fotografavimą buvo padaroma pusė tūkstančio kadrų. Tik fotografuotis sutiko ne visi. Kaip ir katės ar šunys, kai kurie arkliai iškart parodydavo, kad jaučiasi blogai žengdami „į niekur“ – ant stiklo. Prievarta nė vienas nelaikytas, patikino autorius, kuriam ne kartą teko gintis nuo priekaištų, esą „Underlook“ kūrėjai kankina gyvūnus. Fotografas ir pats mato – kartais gyvūnai jaučiasi blogai slystant letenėlėms, kai kuriems nepatinka blykstė.

Su gyvūnais paprasčiau, jiems nereikia sakyti, kad ką nors padarytų.

„Norime gražiai nufotografuoti gyvūną pagal savo idėją, bet jei matome, kad jis kankinasi, iškart nutraukiame procesą“, – sakė gyvūnų fotografas, išmokęs paaiškinti ir tai, kodėl vis dėlto kai kuriose jo fotografijose gyvūnai atrodo sutrikę ir pažeidžiami. „Cats feel embarrassed of this part of the body which people don‘t get to see it daily“, – pacitavo lietuvį vienas Niujorko laikraštis, rašydamas apie jo kūrybą, ir fotografas dabar juokaudamas visiems kartoja: katės jam pasakiusios, kad gėdijasi rodyti tą savo kūno dalį, kurios žmonės nėra matę.

Apie 900 kilogramų – trečdaliu daugiau nei kiti A. Burbos fotografuoti arkliai – sveriantis sartis Bijūnas išskirtinis ir savo karčiais, dėl ilgio įrašytais į Lietuvos rekordų knygą, ir istorija. „Harmony Park“ šeimininkai Bijūną išgelbėjo nuo patekimo mėsininkams į rankas, ir jau ne vienus metus jis romiai tampo parko lankytojus karieta, o juo visi grožisi ir džiaugiasi. Bijūnas turi ne tik romantišką vardą, bet ir šmaikščią Kiškio pravardę. Kai gerai įsižiūri, tikrai panašus į kiškį, konstatavo fotografas.

Kai guminiais „batais“ saugant stiklą apautas Bijūnas sugirgždino vadinamosios studijos stogą, kiškiu turbūt jautėsi ne vien A. Burba. Tačiau konstrukcija laikė, kaip ir žadėjo technologai. O fotografas pripažįsta, kad būgštavimų būna ir kitais atvejais esant arti šių gyvūnų – pernelyg daug internete prisižiūrėta vaizdo įrašų, liudijančių jų gebėjimą spardytis. Vertėjo pakentėti – auksinius besiplaikstančius Bijūno karčius vieną dieną pamatė ir „Sony“ konkurso baigiamosios parodos lankytojai Londone – A. Burbos darbas atvirame konkurse iš 170 tūkst. nuotraukų pateko į geriausiųjų 100-uką.

Per ketverius metus ištobulinęs fotografuojant iš apačios reikalingą visiškai kitokią apšvietimo sistemą, išmokęs įvairių gudrybių, nufotografavęs 800 gyvūnų, davęs interviu ne vienos šalies žiniasklaidai, kaip bene vienintelis pasaulyje šiuo „Underlook“ metodu dirbantis fotografas A. Burba tikisi ateityje mokysiąs to ir kitus. Jam patiktų, jei kada nors konkursuose šalia sporto, vestuvių, gamtos ar politikos dalių atsirastų ir fotografija iš apačios, o auditorija pamatytų, kaip gerai ji tinka kabinti ant lubų. Bet šiandien pašnekovo komanda ieško rėmėjų tęsti savo sudėtingoms fotosesijoms, kad vieną dieną galėtų parodyti iš apačios nufotografuotą tigrą, o gal ir dramblį, kad išfotografuotų visus zoologijos sodo gyvūnus. Ir kad pagaliau imtųsi žmonių fotografijos – irgi, žinoma, savuoju „Underlook“ būdu parodytų šokėjus aplink stulpą, breiko atlikėjus, riedlentininkus, bmx-ininkus. „Noriu turėti svajonių ateičiai“, – sakė fotografas, kiekvieną dieną dirbantis, kad jos virstų realybe.

Galerija

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų