Artumo beieškant

Artumo beieškant

Fiksuoti ar stebėti? Jei mobiliuoju telefonu nenufotografavote objekto bent kelis kartus, laikoma, kad jo nė nematėte. Gytis Kapsevičius atsigręžia į nepelnytai nuvertintą stebėjimą ir ieško universalių žiūronų.

Sakykime, kad nesiruošiame kariauti, nesame medžiotojai, mums nereikia saugoti teritorijos, sporto rungtynes žiūrime per televizorių, o teatre gauname geriausias vietas. Be to, dar nesame aplankę visų Lietuvos apžvalgos bokštų, rengiamės į užsienį – Airijos pakrantę, Slovakijos kalnus ar bet kur kitur. Taigi, kelionėse ir gamtai stebėti labai pravers žiūronai.

Rimtai ar pusiau rimtai užsiimant fotografija suvokti žiūronų ypatybes kur kas lengviau – juk tai iš esmės yra objektyvas. Nenuostabu, kad pripažintos fotografijos technikos gamintojos, tokios kaip „Nikon“, „Canon“, „Sony“, „Leica“, „Zeiss“, rinkai yra pristačiusios platų spektrą savo produktų.

Prekės ženklo galia šioje srityje galima pasitikėti, nors ir ne be išlygų. Optikos produktai dažnai apibūdinami skambia fraze „kiek moki – tiek ir gauni“. Geriausi žiūronai gali būti prilyginami sudėtingiems prietaisams, žinomi gamintojai jiems siūlo ir techninę priežiūrą.

Tačiau nei „Canon“, nei „Swarovski“ (ši juvelyrinių papuošalų gamintoja taip pat turi aukštos klasės optikos padalinį) ženklas nesuteikia garantijos, kad žiūronai idealiai tiks numatytai veiklai.

Optikos produktai dažnai apibūdinami skambia fraze „kiek moki – tiek ir gauni“.

Prieš perkant juos būtina išbandyti ir apžiūrėti iš arčiau. Kiekvienas modelis pažymėtas tam tikra skaičių kombinacija (pavyzdžiui, 8 × 40, 10 × 25, 10 × 42), ir tai yra esminė žiūronų ypatybė. Pirmasis skaitmuo rodo, kiek kartų prietaisas gali priartinti vaizdą. Tiesa, kuo labiau „pritraukiate“, tuo objektas mažiau ryškus. Kitaip tariant, 10 kartų priartintas vaizdas nebūtinai bus taip pat gerai matomas kaip padidintas 8 sykius.

Maksimaliai priartintas objektas tampa daug jautresnis, nuo virpančių rankų vaizdas gali pradėti „šokinėti“. Šią problemą gamintojai sprendžia į žiūronus integruodami stabilizatorius, kurie gali būti elektroniniai, pavyzdžiui, „Canon 10 × 42 L“ (1780 eurų), arba mechaniniai kaip „Zeiss 20 × 60 T* S“ (daugiau nei 7 tūkst. eurų). Tačiau tokie prietaisai, nors ir efektyvūs, yra sunkūs: lengviausi „Canon“ modeliai sveria nuo kelių šimtų gramų, minėtasis „Zeiss“ – 1,6 kg. Žiūronus galima tvirtinti prie atramos, pavyzdžiui, trikojo, bet ne visada patogu tampytis papildomą įrenginį, ypač jei keliaujame lėktuvu.

Antrasis kombinacijos skaitmuo nurodo objektyvo skersmenį. Į didesnio ploto objektyvą patenka daugiau šviesos, kuri vaizdui suteikia daugiau ryškumo ir detalumo. Tai praverčia esant neidealioms sąlygoms – ryte ar vakare, kai lauke tvyro prieblanda ar rūkas. Didesnis skersmuo ypač naudingas stebint žvaigždes, tačiau paaukojamas kompaktiškumas – šių žiūronų skersmuo turėtų būti bent 50 mm.

Kompaktiškais prietaisais galėtų būti laikomi turintys iki 25, universaliausiais – 32–40 mm skersmens objektyvą. Vis dėlto pagrindinis žiūronų tikslas – perteikti aiškų, ryškų, neiškraipytą ir „nešokinėjantį“ vaizdą, bet jo kokybė labai priklauso ir nuo kitų optinių parametrų.

Mažiausi žygiams skirti gaminiai telpa į kišenę ir puikiai tinka sporto renginiams ar spektakliams stebėti. Tačiau paėmus į rankas vienus pigiausių rinkoje „Arsenal“ (8 × 21 ir 10 × 25, iki 13 eurų), atsiskleidžia tiek formato, tiek optikos silpnybės. Dėl mažo lęšio skersmens iš pradžių sunkoka aptikti norimą objektą, tačiau tokiais žiūronais naudotis įprantama. Didesnė bėda, kad esant prastesniam apšvietimui tolimesnės detalės neryškios.

Kokybiškesni modeliai, kurių optika skaidresnė, veikia kur kas geriau. Žvelgdami pro „Steiner Safari Ultrasharp 8 × 22“ (129 eurai), tuos pačius objektus matysime daug aiškiau. Norintiems dar kokybiškesnio ir platesnio vaizdo siūloma išbandyti specialistų išgirtus „Leica Ultravid BCR 10 × 25“ (670 eurų).

Kompaktiški žiūronai yra idealūs, jei keliaujate su kuprine ir nenorite sunkiai nešti („Arsenal“ sveria 176 g, „Leica“ – 243 g), tačiau jais nepatogu ilgiau naudotis. Jei išvykose turite jėgų tempti sunkesnę mantą, verta rinktis didesnio skersmens objektyvą. „Hawke Premier 8 × 42“ kainuoja apie 110 eurų ir sveria 650 g, jų matymo laukas platesnis. Tiesa, nereikia pamiršti kokybės ir kainos santykio. Prie akių pridėjus žiūronus „Zeiss Terra ED 8 × 42“ (420 eurų), net ir maksimaliai priartintas vaizdas išlieka ryškus.

Prietaisų skirtumus lemia ir daugybė kitų „smulkmenų“, pavyzdžiui, daugiasluoksnė lęšių danga ar optinių prizmių forma. Įprastai žiūronai su „Roof“ tipo prizmėmis gali būti mažesnių matmenų (nors tokios įtaisytos ir „Hawke“ modelyje), o „Porro“ prizmės („Zeiss“) atkuria truputį švaresnį vaizdą.

Produktų aprašymuose taip pat būna nurodytas atstumas nuo akies iki lęšio. Tai labai svarbu nešiojantiems akinius – jei minimalus atstumas mažesnis nei 14–16 mm, pajusite, kad susiaurėja jūsų matymo laukas. Tai dar viena rimta priežastis žiūronus išbandyti prieš perkant.

Galerija

Žinoma, akinius galima nusiimti, nors tai ilgainiui ima erzinti. Į kai kuriuos modelius, tokius kaip „Hawke Premier“ ar „Steiner Observer 8 × 42“ (260 eurų), gamintojai integravo specialius antdėklus, kurie leidžia pro objektyvą žiūrėti nenusiimant akinių.

Dar vieną galimą problemą, kai abiejų akių regėjimo stiprumas skiriasi, padeda išspręsti žiūronai, kuriuose kiekvienas okuliaras reguliuojamas atskirai. Alternatyva yra monokuliaras – išlankstomas prietaisas, skirtas žiūrėti viena akimi. Jis ypač patiks tiems, kurie nenori nešiotis nė vieno papildomo gramo. Monokuliarai kompaktiški, lengvi ir kainuoja palyginti mažiau – juk tai faktiškai pusė žiūronų. Tiesa, ilgiau stebint, greičiau pavargsta akis.

Galų gale, suprantamas ir noras pasidalyti vaizdais su žmonėmis, kurių nėra šalia. Rinkoje jau atsiranda pavienių įstabių sprendimų, tačiau dauguma parduodamų prietaisų vis dar yra tradiciniai. Prieš keletą metų pristatyti ir netrukus išparduoti „Sony DEV 50“ žiūronai, vaizdą optiškai priartinantys ir filmuojantys 3D bei HD formatu. Šiuo metu siūlomas modelis „ATN BinoX 4-16“ (apie 420 eurų) įamžina „Full HD“ kokybės vaizdą, jame integruotas GPS.

Ar tai žiūronų ateitis – sunku pasakyti. Tačiau prietaisų, kurių baterijas reikia įkrauti, ir taip turime užtektinai.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų