(Asmeninio archyvo nuotr.)

Airida Gintautaitė: „Beveik pusę pasaulio pamačiau su teatru“

Airida Gintautaitė: „Beveik pusę pasaulio pamačiau su teatru“

Aktorė džiaugiasi, kad gyvenimas ją apdovanojo, – daugybę šalių aplankė keliaudama  su teatru. Vos gavusi kitų metų gastrolių kalendorių ji šypsosi ir jau pradeda laukti kelionių.

(Pixabay nuotr.)

Drąsus žingsnis. Maskva (Rusija)

Trylikos metų pirmą kartą savarankiškai keliavau į Maskvą. Dabar net negaliu logiškai paaiškinti, kaip tėvai sutiko. Šiais laikais to neleistų vaikų teisių tarnybos (su drauge buvome nepilnametės). Užsispyrusios, matyt, prašėme ir įrodinėjome, kad kelionė traukiniu saugi. Atsiminimai patys geriausi vien dėl to, kad iš savo mažos Palangos atvažiavusios į Maskvą jautėmės labai suaugusios. Pirmą kartą matomo megapolio dydis paliko neišdildomą įspūdį.

(Asmeninio archyvo nuotr.)

Kontrastų šalis. Kinija

Pats ryškiausias įspūdis iš Kinijos – kaip muilo burbulas sprogę visi mano įsivaizdavimai, kokia tai šalis. Ji yra nepaprastai skirtinga. Negalėjau patikėti, kad kurortiniame miestelyje už kelių metrų nuo viešbučio gali plytėti nerealaus grožio jūros įlanka, šiurenti palmės ir saulėje blizgėti aukščiausi dangoraižiai, o už kampo – vietos turgus, lūšnos ir prie pat žemės gatvėje kabantys elektros laidų kamuoliai. Aplankyti miestai – Šanchajus, Siamenas, Guangdžou – nuo Pekino skyrėsi kaip diena ir naktis. Neįmanoma Kinijos įsprausti į rėmus. Ji technologiškai sparčiai vystosi, bet yra ir labai archajiškų rajonų. Išsižioji ir nori klausti: „Kokiame amžiuje jūs išties gyvenate?“ Vieni jau pralenkė pasaulį architektūros stebuklais ir technologijomis, o kiti dar net neprisibeldė iki mūsų. Kinija kiekvienam pažįstama tiek, kiek jis skirtingų vieno miesto rajonų aplanko.

(Pixabay nuotr.)

Povandeninis pasaulis. Venesuela

Beveik pusę pasaulio apkeliavau su teatru. Buvau Venesueloje, Japonijoje, Sibire, Izraelyje, Pietų Korėjoje, Graikijoje, Kinijoje, beveik visose Europos sostinėse, Rusijoje, Armėnijoje, Gruzijoje. O kuri kelionė įsimintiniausia? Matyt, Venesuela, nes ilgai visa teatro trupė prisiminė, kaip pusiaujo saulė, kuri kala tiesiogiai virš galvų, nudegino ausis ir pėdas. To dar nebuvo tekę patirti. Taip pat pirmą kartą nardžiau jūroje – nenorėjau iš povandeninio gyvenimo trauktis, vis kartojau: „Aš pasilieku su žuvytėmis, jos nebijo ir žiūri tiesiai į akis. Jėga! Čia daugiau tiesos.“

(Asmeninio archyvo nuotr.)

Egzotika. Japonija

Egzotiškas man yra pats kelionių laukimas. Pasižiūrėjau, ką reiškia žodis „egzotiškas“ – tai neįprastas, tolimas, keistas. O jei rimčiau, kelionė į Japoniją buvo egzotiška. Viskas buvo neįprasta. Smagu pažinti visai kitokio kalbėjimo, valgymo, rengimosi ir gyvenimo būdo kultūrą.

(Scanpix nuotr.)

Stebuklinga vieta. Balkanai

Balkanuose kalnų serpantinais autobusiuku atvažiavome iki Prespo, kur net parduotuvių nėra, tik kitas autobusiukas kas tris dienas atveža maisto ir kitų prekių. Kalnuose, 853 metrų aukštyje, kur švaru ir tylu, kad net spengia, vyko teatro dirbtuvės. Šalia tyvuliavo jūrą dydžiu primenantis ežeras, jungiantis Graikiją, Makedoniją ir Albaniją. Jis apsuptas kalnų, ant šių gali rasti nutapytų ikonų. Vietiniai pasakojo apie dažus, kurie kadaise buvo gaunami iš tam tikrų augalų, sumaišytų su kažkuo panašaus į smalą. Tai, kad tokie piešiniai išliko iki mūsų dienų, gyventojai vadina stebuklu. Dieną vietovėje smarkiai įšyla, o temstant staigiai atšąla, todėl kiekvieną vakarą sudalyvaudavome dar ir įspūdingame žaibų šou, kuris trukdavo pusvalandį. Sėdi ir nekvėpuoji, nes bandai prisiminti, ar tu šioje civilizacijoje. Esi ant uolos krašto, kur nutapyta senovinė ikona, horizontas tarp kalnų, žaibai… Man kol kas tai – įspūdingiausia aplankyta vieta.

(Pixabay nuotr.)

Šilta pažintis. Kalifornija (JAV)

Buvau savo svajonių šalyje – Kalifornijoje, tik nežinau, ar galiu sakyti, kad buvau Amerikoje, nes tai du skirtingi pasauliai. Iš ten nieko rimto neparsivežiau, bet didžiausias suvenyras – atrasti ir savo šiluma apžavėję senokai emigravę lietuviai. Su jais supažindino draugas. Po beveik mėnesio viešnagės juos stipriai priėmiau į draugus (iš tikrųjų, ne feisbuke). Jie nesinaudoja socialiniais tinklais arba tai daro labai retai, bendrauja gyvai ir tikrai. Prieš kelionę namo galvojau: „Ką daryti? Gi negalėsiu jų matyti kasdien, pasilikti irgi neišeina, bet kaip aš be jų?“ Tada susikūriau tokį atminties suvenyrą ir turiu jį iš tos kelionės. Kai tik aplanko liūdesys, išsitraukiu prisiminimus apie juos, ir man gera. Prisiminus, kaip nuoširdžiai kasdienybėje jie moka džiaugtis gyvenimu, kaip geras socialinis aprūpinimas žmonėms kelia visai kitokius klausimus apie gyvenimą ir jo prasmę, man gera. Kalifornijos gyventojai nuoširdžiai šypsosi, nes jie negalvoja apie mokesčius ir nepriteklių. Ta socialinė gerovė žmones augina dvasiškai. Bent aš su tokiais susipažinau. Tai labai stiprus ir nesumeluotas įspūdis.

(Pixabay nuotr.)

Svetingumas. Gruzija ir Armėnija

Svetingiausios šalys – Gruzija ir Armėnija. Ten apsilankius lieka nepamirštamas jausmas, kad tave visur nori vaišinti. Ir daug. Kad ir kur užeitum, jie tavęs laukia ne kaip to, kuris po to sumokės už maistą, o to, kuris čia ir dabar yra svarbiausias lankytojas, įdomiausias pašnekovas ir būsimas šeimos narys. Jie turi labai stiprų pojūtį, kad per vaišinimą, per pasisėdėjimą užstalėje gimsta bendrystė. Tai žavi. Jau nebetelpa, jau lyg persivalgei, bet jie vis šypsosi ir atneša dar ko nors paragauti. Jiems gera, jei ilgiau būni kavinėje ar svečiuojiesi namuose. Visi, kas lankėsi šiose šalyse, manau, prisimena tą jausmą.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų